Abu su tėvu žvelgėme į šventovę. Jis matė Dievą, aš – akmenį. Pažvelgėme vienas į kitą. Jis matė prakeiktą moterį, aš – pakrikusio proto senį, tiesiogine prasme subjaurotą savo įsitikinimų. Ir vis…

Namie drovumas jam netrukdė bendrauti su žmonėmis, nes visi jį pažinojo ir jam nereikėdavo prisistatyti ar padaryti gerą įspūdį. Tiesą sakant, asmenybė jam atrodė lyg koks išorinis dalykas, priklausomas nuo kitų nuomonės,…

Mušdama būgną jauti, kada BUM pasigirsta vos vos per vėlai, nes visą dėmesį esi sukaupusi į plonytę tylos ir triukšmo ribą. Pagaliau aš pasiekiau tikslą ir atsikračiau nuo vaikystės turėtos žodžio „dabar”…

Modzasu neįsivaizdavo, kaip visą laiką ištverti šitaip tylint, – jam būtų stigę pačinko salono šurmulio. Jis mėgo visas savo stambaus, triukšmingo verslo dalis. Tėvas, presbiterijonų kunigas, tikėjo dieviškuoju planu, o Modzasu tikėjo,…

– Visi mes dažniausiai silpni, – galiausiai pasakė. – Pažiūrėk į kūdikėlį. Gimęs iš motinos, iš jos jis mokosi valgyti, vaikščioti, kalbėti, medžioti, bėgioti. Nieko naujo neišranda. Tiesiog tęsia tai, kas sena.…

Vaikai atsineša labai daug gyvybės, prasmės, įsišaknijimo pasaulyje jausmą. Jie tėvams atgabena galimybę iš naujo patirti pasaulį daug tikriau, daug gyviau nei apmusijusiais pojūčiais apsitraukusiame, patogumo, sterilumo ir besikartojančių išblėsusių malonumų iškankintame…