Apie lūkesčius

Lūkesčiai.

Jie pridaro mums tiek bėdų, suteikia tiek skausmo, sukelia tiek pokyčių santykiuose (nemalonių dažniausiai).y

Mes tikimės, kad mus mylės taip, kaip norėtume – o myli taip, kaip myli. Mes tikimės, kad supras mus be žodžių – o minčių skaityti nemoka. Mes tikimės staigmenų ir gėlių – o meilę įrodo svaresniais argumentais.

Kai pasiūlau atsisakyti lūkesčių – nustemba ir net pasipiktina: tai kaip, man vienai(-m) viskuo rūpintis ir už viską atsakyti?

Ne.

Siūlau tiesiog atsisakyti vaikiško maginio mąstymo – kad kita(s) perskaitys mūsų norus, paslėptus giliai mūsų smegenų vingiuose. Šnekėtis, kaip tai daro suaugę žmonės, susitarti dėl svarbių dalykų, jei kažkuriam nepavyksta laikytis susitarimo – vėl šnekėtis apie pasekmes ir tolimesnius veiksmus.

Nes tie lūkesčiai tokie yra – niekur jie neveda.

Ketvirtadienį susitinkam Moters-vyro ryšio terapijos užsiėmime.