Vaikščiodavau gatvėmis su ta nakties iš sausio dvidešimtos į dvidešimt pirmą paslaptimi kūne nelyginant kažkuo šventu. Nežinau, ar pasiekiau siaubo paribius, ar grožio. Jaučiausi išdidi. Tikriausiai tai tas pats jausmas, kurį patiria…

Likusią gyvenimo dalį galėjau praleisti įrodinėdama, kad esu gera mergaitė, bet taip būčiau išdavusi savo tikrąją prigimtį. Save laikiau jei jau ir ne gera mergaite, tai bent geru žmogumi. Bet mano poreikiai…

Man teko susitikinėti su moterimis, kurios buvo ir dailesnių veido bruožų nei ji, ir puikesnės figūros nei ji, moterimis, kurios turėjo geresnį skonį nei ji, buvo nuovokesnės nei ji. Tačiau visi šie…

Kiekvienas iš mūsų anksčiau ar vėliau patiriame beribiškumą – už posūkio išvydę mišką, staiga sustoję plaukiančioje minioje, autobusu grįždami namo vidury nakties, besiklausydami draugų pokalbių – lyg iš tolo, iš tiesų jų…

Tai nuolat pastebiu Artemidėje. Turistams patinka ragauti mūsų vietinės virtuvės patiekalų. Tik viena bėda: Mėnulio virtuvės patiekalai – tikras šūdas. Jie gaminami iš dumblių ir dirbtinių skonio priedų. Todėl po kelių dienų…

Nes tai buvo tiesa – gyvenimą ji atrado ne ryškiausiose, iškiliausiose akimirkose, o kasdienio gyvenimo smulkmenose. Kaip šimtus sykių ji kapstėsi darže, kaip kaskart kastuvas maloniai susmegdavo į žemę. Tiek daug laiko…

Nepamanykite, jog puikuojuosi gyvenęs ir brendęs tuo laikotarpiu. Aš tik stengiuosi tiksliai perteikti to meto tikrovę ir tvirtinu, kad tas laikas buvo iš tiesų ypatingas. Bet jeigu mėginčiau išnarstyti tą laiką ir…

Grąžinau knygą bibliotekai neapsižiūrėjusi, kad neišsirašiau nė vienos ištraukos aprašymui, kaip esu pratusi. Vadinasi, nė viena mintis stipriau neužkabino, nepalietė, nepajudino. Toks standartinis, gerai sukonstruotas, banalus šiuolaikinis meilės romanas. Kaip ir sufleruoja…

Laikas pasismaginti. Tada jis suprato, kad smagiausia net ne patys dalykai – vakarėliai, gerti iš statinės aukštyn kojomis, bėgti nuogiems į ančių kūdrą, – o greičiau nesibaigiantys pokalbiai apie tai po visko,…