![]()
Mathias Enard: Vagių gatvė
Be galo juodas dangus – štai kas mūsų laukia; šiandieną savo bibliotekoje, kur storos sienos slopina pasaulio įtūžį, stebiu kataklizmų virtinę kaip žmogus, kuris atseit saugiame prieglobstyje jaučia, kaip pradeda vibruoti grindys,…
![]()
Leonora Carrington: Klausymo ragelis
Priešais ugnį sėdėjo moteris ir maišė didelį geležinį katilą. Ji man pasirodė pažįstama, nors veido nemačiau. Jos apranga ir nuleista galva sužadino jausmą, kad kažkur jau esu ją mačiusi, ir ne vieną…
![]()
Radvilė Racėnaitė: Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore
Lietuvių liaudies kultūroje atsiskleidžia keleriopas žmonių požiūris į likimą. Viena vertus, skatinta nesipriešinti nulemtai gyvenimo eigai. Beprasmiška mėginti išvengti tokių dalykų, kaip išpranašautos vedybos ar ankstyva mirtis. Antra vertus, folkloro kūriniuose mokoma,…
![]()
Samanta Schweblin: Stiklo akys
Ji užmirštų visus tuos dievus ir be menkiausio pasipriešinimo leistųsi žemėn. Atsiduotų jai. Alina kartojo tai sau mintyse, bet nebegalėjo užsimerkti. Ji kvėpavo, stovėdama tarp apskritimų, tarp šimtų veiksmažodžių, nurodymų ir troškimų,…
![]()
Marco Balzano: Lieku čia
Erichas šių namų nebeišvydo, mirė po trejų metų, 1953-ųjų rudenį. Užgeso miegodamas kaip Tėvelis. Gydytojas sakė, širdis, bet aš žinojau, kad jis mirė iš nuovargio, tai nuovargis jį įveikė. Tik iš nuovargio…
![]()
Vaiva Grainytė: Rožės ir bulvės
Jeigu laimės sampratą apibrėšime ir nusakysime kaip pilnatvę, pasitenkinimą, palaimingą ramybės būseną, tai susidūrusi su karžygišku ir kilniadvasiu Weltschmerz laimė gali pasirodyti kaip subliūškusi ameba, savanaudiškas, savo paties vakuume tarpstantis primityvus pirmuonis.…
![]()
Thich Nhat Hanh: Senasis baltųjų debesų kelias. Trečioji knyga
Tikrosios laimės šaltinis, – toliau kalbėjo Buda, – yra paprastas ir laisvas gyvenimas, kai patiriami visi aplinkui esantys stebuklai. Laimė – tai įsisąmoninti, kas vyksta šį mirksnį, kurio nevaržo nei pomėgiai, nei…
![]()
Apie gamtą
Siekiant nuraminti siautėjantį protą pakanka apsižvalgyti ir stebėti mus supančio pasaulio grožį. Tykioj ramumoj mintys išsigrynina, imame kvėpuoti lengviau, sudarome sąlygas praturtinančioms patirtims. Pajuntame, kad gamta – tai…
![]()
Margaret Atwood: Penelopiada. Mitas apie Penelopę ir Odisėją
Žinoma, įtarinėdavau, kad jis nepatikimas, viliūgiškas, gudrus – kaip čia pasakius? – neskrupulingas, bet nekreipdavau dėmesio. Tylėdavau, arba jei prasižiodavau, tai giedodavau liaupses jam. Aš neprieštaraudavau, neužduodavau keblių klausimų, nesistengdavau aiškintis esmės.…
![]()
Thich Nhat Hanh: Senasis baltųjų debesų kelias. Antroji knyga
Atjauta – supratimo vaisius. Eidami Išlaisvinimo keliu, mes išvystame tikrąjį gyvenimo veidą. Tai yra laikinumas. Visa yra laikina ir neturi atskiros savasties. Visa kurią nors dieną neišvengiamai praeina. Vieną dieną išnyks ir…
