Rachel Cusk: Atsarginis pasaulis

Tomis dienomis, Džefersai, dažnai pagalvodavau, koks svarbus tvarumas ir kaip mažai į jį atsižvelgiame, darydami sprendimus ir imdamiesi veiksmų. Jei kiekvieną akimirką vertintume kaip kokią nuolatinę būseną, vietą, kur gali tekti pasilikti amžinai, daugelis iš mūsų visiškai kitaip rinktųsi tai, kad tai akimirkai priklauso! Gali būti, kad laimingiausi žmonės kaip tik ir laikosi šio principo, nesiskolina iš akimirkos, o investuoja į ją tai, kas priimtinai tęsiama kitose akimirkose, nesukeldami ar nepatirdami žalos ir destrukcijos, – tik norint šitaip gyventi reikia daug drausmės ir šiokio tokio puritoniško kietaširdiškumo.

Nuostabus romanas, toks itin psichologinis, giluminis, nuogai atviras – iki šiol man atrodė, kad kai kuriems psichikos objektams išreikšti net žodžių nėra, o čia autorė randa, ir ne bet kokius, o tikslius, taiklius, jautrius. Aš sužavėta!

Siužetas sukasi apie vidutinio amžiaus moterį, kuri su mylimuoju gyvena vidury pelkių ir mėgaujasi paprastu gyvenimu gamtos ritmu. Kadangi yra rašytoja, norėdama pasotinti kultūrinę asmenybės pusę, retkarčiais kviečiasi menininkus pagyventi į greta stovintį namelį. Tokiu būdu čia įsikuria dailininkas, atveriantis tamsiausias moters širdies kertes, skaudulius ir abejones. Dėl pandemijos pas mamą kuriam laikui atvyksta suaugusi dukra su mylimuoju, o dailininką taip pat lydi draugė. Trys poros itin skirtingų žmonių vieni su kitais mezga sudėtingus santykius, kuriuos autorė analizuoja nuoširdžiai ir be gailesčio.

Pradinis įspūdis labai stiprus.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.