Man atrodo, Jūs galite daugiau

2010-09-14

Taip man dažnai sakydavo jogos mokytoja, pataisiusi mano asaną ir pastebėjusi, kad visgi norėdama galiu koją pakelti aukščiau, o petį pasukti stipriau. Jaučiu, kad šia fraze galima apibūdinti daugelį mano gyvenimo aspektų. Nesu iš tų žmonių, kurie tam tikram reikalui atiduoda visas įmanomas jėgas. Esu linkusi visuomet pasilikti truputėlį rezervo. Nenumatytiems atvejams. Kad paskui netyčia [...]

Jūs dėl darbo?

2010-02-09

Mielos kolegės atrankų specialistės, kiek laiko skiriate vienam pokalbiui dėl darbo? Man paprastai užtenka pusvalandžio. Tai taip ir susidėlioju grafiką – dešimtą, pusę vienuoliktos, vienuoliktą ir t.t. Kai man skiria pokalbį be dvidešimt minučių kažkuri valanda, suprantu, kad kandidatus kaitalioja kas trečdalį valandos. Na, tiek laiko – dar pakenčiama, nors atrenkamieji neišvengiamai susitinka vienas su [...]

Metai bedarbystės

2010-02-05

Na ir štai, galima švęsti, džiugi sukaktis – metai be darbo. Atsimenu pirmuosius šio tinklaraščio įrašus, kuomet guodžiausi, kad viskas mano gyvenime yra super tvarkoj, išskyrus tai, kad aštuonias valandas kasdien turiu riogsoti ten, kur netraukia širdis. Ir aš tikrai nesu iš tų žmonių, kurie, aplinkybėms susiklosčius taip, kaip jie svajojo, prisigalvoja naujų sąlygų laimei. [...]

Ką atsakyčiau Kubiliaus jaunėliui

2010-01-21

Čia pastebėjau, kad jau senokai skyreliui Bedarbystės džiaugsmai nerašiau, tai kad neduokdie nepagalvotum, jog džiaugsmai liūdesiais pavirto, imuosi toliau gvildenti šią atktualią nūdienos temą.
Gal skaitei ar girdėjai, kad Kubiliaus jaunėliui sūnui teko laimė Darbo biržoje užsiregistruoti ir jis tėveliui papasakojo, kaip neefektyviai ši institucija dirba beigi valstybės lėšas švaisto. Atseit jos veikla nėra orientuota į [...]

Neapsisprendimas

2009-09-09

Ką man daryt? Visą pavasarį ir vasarą prabimbinėjau, į darbo skelbimus net akies neužmesdama, teisindamasi, jog ruošiuosi vestuvėms ir apskritai, vasara – atostogų metas. Dabar gi rugsėjis įžengė gyveniman, vykdydama sau duotus pažadėlius, sėdau rimtu veidu prie kompiuterio, išsiunčiau keletą CV, mane, aišku, pakvietė į pokalbį, visko daug gražaus pažadėjo, išskyrus tai, dėl ko paprastai [...]

Nėra artėjančių įvykių

2009-07-26

Sesė sako, kad jei telefonas, rodydamas šią frazę, būtų teisus, tai reikštų tik viena – mirtį. Nors ir tai, pati mirtis būtų savotiškas įvykis. Bet mano dienos tikrai išmoko plaukti ramiau. Be panikos, be gaišinančio skubėjimo, be erzelio ir nervingo tapšnojimo delnais per vairą. Nes kai vairuoju, kamščių nebūna. Išmokau nebeplanuoti; koks skirtumas, ką veiksiu [...]

Maldos buvo išklausytos ir šiluma užliejo!

2009-04-27

O savaitgalį buvo beprotiškai daug saulytės, vėl aš pusnuogė ir visi spinduliai ant manęs! Buvo Kaunas Jazz ir nesuskaičiuojamas kartas, kada aš jame.
Ir dar šios savaitės orų prognozė – kas gali būti labiau džiuginančio?

Mano patiesaliukas jau paruoštas, sumuštiniai tepami, šuo įspėtas (tikrai nenusiminė), ir savaitė atkišus nuogą bambą saulei – suplanuota! Ai, jau net lovos [...]

Apie šimtą reikaliukų

2009-04-15

Tikrų tikriausia teisybė, jog turint daugiau laiko jo vis mažiau užtenka. Šimtai reikalų reikaliukų, neįsivaizduoju, kaip viską spėčiau, jei dar ir dirbti reikėtų, nors tikriausiai viskas kažkokiu stebuklingu būdu visgi tilptų į tas pačias dvidešimt keturias valandas.
Gi nusprogo mano hardas (brolis iškilmingai ta proga dešimt kartų dainą apie šį faktą sugrojo), teko ieškotis naujo kompiuterio [...]

Apie saulę ir bites

2009-04-06

Kad dėjo tas pavasaris, tai nepagailėjo. Jau tikrai. Kompetetingai išnaudodama bedarbystės dovanojamą laisvą grafiką, pasidovanojau keturių dienų savaitgalį sode. Medžiai dar nepumpuruoti, ir puiku, – su broliu per visus pjūklais ginkluoti prasiėjom – kad būtų šviesiau, ir vaikščiojant šakos akių nebadytų.
Sekmadienį dievulis aiškiai prisakė švęsti, pjūklus šalin, ir atsidaviau visa saulytės glėbin. Nesu iš tų, [...]

Darbo birža: trečias kartas nemeluoja

2009-03-05

Žingsniuoju jausdamasi tikra senbuve. Prieinu savo konsultantės kabinetuką. Lengvai klesteliu ant kėdės. Nors gyvenimo aprašyme prie teigiamų savybių pažymiu, kad esu bendraujanti, nuo intravertiškumo toli nepabėgsi, ir kai nematau svarbaus reikalo, nepažįstamų žmonių nekalbinu. Po kurio laiko suprantu to viso koridoriaus laukiančiųjų skirto dėmesio priežastį: juk nepaklausiau, kas paskutinis! Gerai, kad yra geraširdiškų žmonių, jaučiančių [...]