Man atrodo, Jūs galite daugiau

Taip man dažnai sakydavo jogos mokytoja, pataisiusi mano asaną ir pastebėjusi, kad visgi norėdama galiu koją pakelti aukščiau, o petį pasukti stipriau. Jaučiu, kad šia fraze galima apibūdinti daugelį mano gyvenimo aspektų. Nesu iš tų žmonių, kurie tam tikram reikalui atiduoda visas įmanomas jėgas. Esu linkusi visuomet pasilikti truputėlį rezervo. Nenumatytiems atvejams. Kad paskui netyčia neperdegčiau.

Nesakau, kad taip darau visuomet – tarkim, stipriai įsimylėjusi galiu pereiti ugnį ir vandenį bei padaryti kitus neįmanomus dalykus, taipogi esu kategoriškai nevėluojantis asmuo – nei į susitikimus, nei vykdant duotus pažadus, nei atliekant užsibrėžtas/užbrėžtas užduotis.

Bet, pavyzdžiui, darbinėje srityje, kuri niekuomet man nebuvo prioritetinė, stipraus jėgų įtempimo nedemonstruoju. Rudeniop (tiek pernai, tiek šiemet), vėstant orams, kyla minčių susirasti darbą – neva vasara baigėsi, paplūdimy nebeprigulinėsi. Šįkart sugalvojau susipaprastinti ir pasiieškoti nesudėtingo darbelio, tarkim, administratorės. Atitinkamai melagingai pasikoregavau savo CV – vietoj personalo vadovės pareigų įsirašiau vadybininkę, vietoj vadybininkės – administratorę. Na ką gi, pakvietė mane į porą pokalbių, bet… Viename jų knisosi knisosi aplink tą personalo vadybininkės poziciją, kol išsiaiškino, ką iš tiesų tame darbe veikiau, sako – tai čia juk tas pats, lyg personalo vadove būtumėte dirbusi. Greičiausiai administratorės pozicijoje nenorėtume ilgai dirbti, turėdama tokią patirtį, ar ne? Akivaizdu, jog mano dievagojimaisi, kad sekretoriavimas yra mano pašaukimas ir svajonių darbas, neįtikino. Kitoje įmonėje vėl panašus scenarijus – po pirmojo pokalbio buvau pakviesta į antrąjį, kuriame pasiūlė eiti į pardavimus, nes ką čia – administratorė. Man atrodo, Jūs galite daugiau. Och.

Nors, tiesą sakant, svajelėse jau kirba nauja nuostabi kelionė – tarkim, kokį spalį (kiekvieną metų laiką pažink svečioje šalyje – mano devizas), ir iš dviejų perspektyvų – atrasti kitokį Europos veidą ar gaminti bosui kavą bei spausdinti kvailus dokumentus pridvisusiame ofise – mane labiau vilioja pirmoji… Nes juk aš galiu daugiau, ar ne?

(velnias, su tokiu požiūriu aš niekuomet nesusirasiu jokio darbo)