Darbo birža: trečias kartas nemeluoja
Žingsniuoju jausdamasi tikra senbuve. Prieinu savo konsultantės kabinetuką. Lengvai klesteliu ant kėdės. Nors gyvenimo aprašyme prie teigiamų savybių pažymiu, kad esu bendraujanti, nuo intravertiškumo toli nepabėgsi, ir kai nematau svarbaus reikalo, nepažįstamų žmonių nekalbinu. Po kurio laiko suprantu to viso koridoriaus laukiančiųjų skirto dėmesio priežastį: juk nepaklausiau, kas paskutinis! Gerai, kad yra geraširdiškų žmonių, jaučiančių pareigą gelbėti tokius nesusipratėlius, kaip aš. Pas kelintą konsultantą Jūs laukiate, teiraujasi graži mergaitė su knyga rankose. Dėl grožio ir knygos pajuntu jai simpatiją, ir pasisakau. Tuomet Jūs eisite po manęs. Taipogi ji nesidrovi tęsti pokalbio (nors akivaizdžiai gyvybiškai svarbaus reikalo nebėra) pasakojimu, kad konsultantė kažkur išėjo, taigi gali tekti ilgiau palaukti, o dar buvo atėjusi viena mergina prieš mane, paklausė, kas čia paskutinis, ir išėjo, tai nežinau, ar grįš, sako. Išsitraukiu knygą ir visa esybe įlendu į ją.
Skaitydama svarstau, ar kitiems laukiantiesiems nėra nuobodu, kai šitaip neturi ką veikti. Ausinuko net nesitraukiu, nes dviguba savęs sudominimo dozė (skaitymas + muzika) nuskambėtų pernelyg akiplėšiškai šiame kupiname nekantraus laukimo koridoriuje.
Grįžta konsultantė, užeikit, sako. Graži mergaitė spėjo įnikti į savąją knygą, negirdi. Grįžo konsultantė, sakau. Su paltu, ar be palto, teiraujasi. Sutrinku, nes tikrai nepastebėjau šito dalyko, o gražioji atkakliai spoksodama laukia atsakymo ir nekelia subinytės nuo kėdės. Sutrinku dar labiau. Vėl viso koridoriaus laukiančiųjų dėmesys į mane. Su paltu, ar be? Visi tyli. Sakė užeiti, sumurmu. Atsidususi užverčia knygą ir eina. Jaučiuosi mažumėlę nusikaltusi: ji man ištiesė pagalbos ranką, o aš nesugebėjau atsakyti tuo pačiu. Niekšiška.
Ateina mano eilė. Konsultantė perskaito prie mano pavardės parašytą profesijos sritį – personalo vadyba – ir giliai atsidūsta. Negaliu nustoti jaustis kalta, kai tiek atodūsių sukeliu per kelioliką minučių. Vėl pasiūlo administratorės darbo vietą, pakiša tuščią lapelį, įduoda rašiklį ir diktuoja el. pašto adresą, kuriuo turiu nusiųsti savo CV. Paklūstu. Pagaliau prieiname prie lemtingojo jaudinančio momento, kai sužinosiu, keliais litais valstybė nusprendė šelpti mano niekšišką, atodūsių bangas keliančią egzistenciją. Devyni šimtai dvidešimt aštuoni litai, šešiolika centų, sako. Pirmus tris mėnesius, priduria. Vėliau tris mėnesius – šeši šimtai trisdešimt devyni litai ir aštuoni centai. Pirmosios išmokos nesitikėkite anksčiau nei antroje balandžio pusėje, maloningai įspėja.
Pats tinkamiausias metas atsidusti man?
Vakar deklaravau pajamas, Valstybinė mokesčių inspekcija žada per dešimt dienų grąžinti permokas. Permokų valstybėlei kasmet turiu. Nepražūsiu.
Ech.
Hits: 6
26 Komentarai
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
Et, gerai tau. Draugas įtikino mane “išpešti iš valstybės viską ką įmanoma” tai irgi buvom ten užsukę. Tačiau mano profesija, spėju, būtų sukėlusi ne atodūsį, o “Kas čia per ….?” :)) gerai, nereikėjo jos minėti, nes paaiškėjo, kad kažką išpešti man reikia būti išdirbusiai ne mažiau pusantrų metų. Atsikvėpiau – nereikės stoviniuoti kvailose eilėse ir išėjau ganėtinai laiminga 🙂 O tau tai visai neblogai, sakytau. Sveikinu praėjus tą etapą 🙂
Dėkui. Stoviniuoti eilėse nereikia, kaip minėjau, yra kėdės, ir leidžia knygas skaityti. O į darbo biržą kreipiausi dar ir todėl, kad būčiau apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu. Jei neduokdie kas atsitiks. Jaučiuosi saugesnė.
O kaip sekas darbo paieškos ne biržoje? ir kodel tik balandžio men. bus mokami pinigai?
Ne biržoj reikalai dabar truputį aprimę – trijose įmonėse buvau po daugiau nei vieną pokalbį, bet rezultatai kol kas šnipštiški.
Tik balandžio mėn., nes man išmoka priklauso tik nuo kovo 5 d., nes buvau atleista darbdavio iniciatyva su išeitine kompensacija, tai kaip ir daugumoje įmonių, pinigėlius už kovą moka balandį.
Hm, mat kaip su ta darbo birža. Gal žinai, ar ten kiekvieną mėnesį reikia pasirodyti, kad išmokas gautum? Domiuosi todėl, kad beveik du metus dirbau Lietuvoje, bet dabar esu užsienyje.
Deja, taip, reikia pasirodyti. Nebent turėtum pateisinamą priežastį, pvz., nedarbingumo lapelį. Mane iš viso buvo prigąsdinę, kad darbo birža, norėdama atsijoti “tikruosius, nuoširdžiuosius” bedarbius nuo apsimetėlių, liepia kas tris dienas ateidinėti… Tai galvojau kaip bus? Ypač kai atostogauti porai savaičių ruošiuosi išvykti. Bet nieko, tik po mėnesio paskyrė kitą susitikimą. Fju.
fek. nieko gero kažkodėl. mane vien tie du žodžiai “darbo birža” negerai nuteikia.
ir man ne pyragai. nuo pirmadienio tūpinėju darbe tik puse etato. jau pertvarkiau savo CV ir tikiuosi kibti į rimtas darbo paieškas. Tik bent jau kol kas atrodo, og jos bus ypatingai sunkios…
“Su paltu, ar be?” Dieve, šitas tai prajuokino :)) Priminė tokias knygas, kuriose buna tokių keistų dialogų, kurie atrodo visiškai net nereikšmingi, bet vienam žmogui visad turintys prasmę :)))
man tai buvo ~980, o paskui tris menesius ~800. idomu, kodel tuos kitus tau maziau mokes.
o ka dar moki dirbti be personalo vadybos?
Timai, darbo biržos tinklapis skelbia:
*pirmus 3 mėn. mokama visa nedarbo draudimo išmoka;
*likusį laikotarpį mokama pastovi nedarbo draudimo išmokos dalis ir 50 proc. kintamos nedarbo išmokos dalies.
Matyt Tavo darbo užmokestis, iš kurio skaičiuojama kintamoji dalis, buvo žymiai didesnis, todėl gavosi toks mažuliukas skirtumas tarp pirmųjų ir antrųjų trijų mėnesių išmokų.
Krizauskai, kodėl klausi? Ar nori man darbą pasiūlyti, ar tiesiog domiesi, kiek labai beviltiška yra mano padėtis?
Aš šiandien irgi buvau toje šventovėje.
Žmonės labai niūrus, sekasi tau, kad randi su kuo pakalbėti, nors šiaip aš nesibodžiu pabendrauti kažkaip per didelė masė žmonių, kad baisu darosi, šioks toks diskonfortas kažką pašnekinti.
O pašalpa labai normali, tarkim, negi negalima prasisukti, aišku, jei ne vienas gyveni už niekingus 800+ lt, aš darbo tikriausiai už kažkur panašią sumą ieškosiuosi.
Ir šiaip, žiūrint į pinigus sakykime tos pašalpos galą su galu sudurti, užtenka, būtų gerai, jei gaučiau kokius 600 Lt, man tai būtų laimė.
Mokesčiai apie du, maistas trys ir da šimtukas lieka kažkam.
Aš po šešis šimtelius žiemą mokesčių už butą atsegu…
Na, kai kam dar ir nuomą tenka mokėti sostinės kainomis, tai net ir didžiausia pašalpa neatrodo labai didelė. O kaip įmanoma prasimaitinti už 300 Lt? Kažkas iš fantastikos srities.
Čia turėjau jei ne vienas gyveni, nes vat šį mėnesį pragyvenimas tik mokesčių sąskaita kaštavo 700+.
Ginger,
įmanoma, jei maistą gaminiesi namie, nevaikštai po kavines, ieškai kuo pigesnių maisto produktų.
Kiek kainuoja makaronai? na max 5 lt, kiek porcijų išeina iš pakuotės, tiek pietų ar vakarienių turi.
Man, seniau savaitei pragyventi maistui užtekdavo 50lt, taigi įmanoma.
Taip taip, dėl maisto už 300Lt tai pritariu. Netgi nereikia tais makaronais apsiriboti, nuvažiuoju į turgelį, pilną maišą įvairiausių daržovių prisikraunu, sako vienuolika litų, panele. Ir turėdama milijoną laisvo laiko lavinuosi sau kurdama kulinarijos šedevrus. Skanu ir sveika!
Va, tuoj orai atšils, sąskaitos už mokesčius sumažės, sunyks ir suvargs, va tada tai iš viso pagyvensim! Kaip vienas žmogelis, atleidžiamas iš mano buvusios darbovietės, nusiminęs suburbuliavo: geriau jau ta krizė būtų vasarą atėjusi…
Vasarą tikrai lengviau.
Naktimis ir ant suoliukų galima drąsiai miegot nebijant sušalt, beto vasarą visokių tūsų šmūsų daugiau, tai vis kur būtų galima priglaust uodegytę.
Na, tuomet aš jumis žaviuosi. Nesugebu per savaitę už 100 lt prasimaitinti, nors tu ką. Kadangi neturiu jokių kaimų, tai ir mėsytę ir daržoves tenka pirkti. Su makaronais ilgai irgi negyvensi. Aš be mėsytės kaip ir nepavalgau. Va nuėjau pardėn, nieko gero nenusipirkau, o 50 lt paklojau. Ir vėl reikia jau eiti… Nu bet matyt teks mokyti skaičiuoti, rinktis kas pigiausia, ko žiariai nekenčiu. Ale ką gi darysi.
Bet aprasei tai tikrai idomiai, kaip romanas koks
Toma ir Andriau, dėkui už gražius žodžius. Smagu, kad įvertinat pastangas!
Aha atrodo jog literaturos vadoveli skaitau.
Aš nemoku deklaruoti pajamų el.būdu :/ Kažkaip sudėtingai ten viskas be proto. :/
Kaip man visa tai pazistama 🙂 1dieni vel laukia vizitas ash ir pokalbius kvieciamas kas menesi, tik mano konsultante nemaloni tokia, bet kazkaip atrodo lyg pavyko susibendrauti per tiek laiko 🙂
per 10 dienų negirdėjau, kad kam nors gražintų GPM permokas, siūlau neprisirišti.
draugei jau grąžino VMI permoką, nors ji deklaravo net vėliau nei aš 🙂 o aš vis dar laukiu – paskambinau pasitikslinti, sakė, kad per 10 dienų turėtų būti. Matysim. Kas pirmieji deklaruos, pirmieji turėtų gauti, o tai po to neliks pinigų biudžete.
Jau trečius metus internetu deklaruoju pajamas/išlaidas vos atsiradus galimybei tai daryti, ir visus šiuos metus gaunu pinigėlius per dešimt dienų. 2009-ieji – ne išimtis!