-
red
Iki skausmo kruvini šermukšniai Kapsi ir spalvina miglotą rudenį Klejoja laukais suaugusios svajonės Blakstienos aukštyn žemyn aukštyn O Tave pažinojau viduramžiais Senoviniuose sapnuose laikei ranką Ištirpo žvaigždės nuo šilumos Varva jų dulkės…
-
Klaustuko antitezė
Mažos apvalios pakrypusios mėlynos Rodyklytės prie Tavo vardo tvirtina Kad į visus Tavo laiškus atsakiau Į klaustukus atsakiau į tuščius delnus Į keistus sapnus atsakiau Vėl atsidūsti kad aš Tavo atsakymas Dabar…
-
Nė vienas eilėraštis iš tiesų neturi pavadinimo
Ir tada sako mažasis draugas gyvenantis kairėje Destrukcija yra kūrybos forma Ir be pasigailėjimo viską ištrinu Ir žiaurumui reikia drąsos Viską turiu ko man reikia Neturiu reikalo tai įrodinėt Aksioma Prikalk mano…
-
No comments, ladies and gentlemen, please
Atsibodau? Verkšlenančių blondinių, vadinančių save keistomis, Blog‘ų niekas neskaito? Iškitink. Esu labiausiai pataikaujanti publikai rašytoja ever. Ryte absoliučiai netikėjau (niekas nebūtų įrodęs), kad vakaras (be dvidešimt penkių devynios, atsimeni) ateis. Bet jau…
-
Penktadienio kvailystės II
Ok, nu siaubingai kvaila nuotaika, ką galiu padaryt. Jis e-mail’o nerašo (galėčiau atsakinėt), tai Tau protą toliau knisu. Reikia gi kažkam tas nesąmones iš savo galvos išpilt. Neturiu idėjos, apie ką rašyt.…
-
Penktadienio kvailystės I
“It looks like Lisa Simpson giving a blowjob”. Laukiu 2012 Olimpiados… Oi, man penktadieniai patinka tuo, kad mano nuotaika šią savaitės dieną būna nereali. Jau tokia „durna“, nelietuviškai kalbant, kad šakės. Ryte…
-
Kaip užgesint kibirštis
Keistas prizas geriausio Blogo konkurso autoriui yra Blogo rašymo pavertimas darbu. Gerai, kad Tu iki šiol smaginaisi rašinėdamas, bet dabar dirbk. Rašyk būtinai. Nesvarbu, kad nėra nuotaikos, įkvėpimo arba tiesiog apie ką…
-
Žodžiai ir jausmai
Tai, ką sako žodžiai, nelieka amžinai. Žodžiai lieka amžinai. Žodžiai visada tie patys, o tai, ką jie reiškia, niekada nebus tas pats (Antonio Porchia, cit. iš tinklapio apie NLP). Vakar Jis skaitė senas…
-
pieniška
mažytėm saujom drugiai semia pieną pila ant mūsų galvų ir kvatoja laikrodžiai tiksi absoliučiai netolygiai plaukia vaizdai plaukia miestas mūsų plaukai tirpsta piene spengia ruduo karšta šalta smagu tuščiose kopose ridinėjasi žvilgsniai…
-
rugsėjis
kai tu taip švelniai pirštų galiukais narplioji drėgnus voratinklius kad jie netyčia mano svajonių nesupančiotų ir neapkandžiotų pradedu kvepėti mėtom ir namais atsigulu nuoga ant akmens šnabždu kad drugiai šiemet žiemos čia…
[…] žadama, kad šis romanas sužavės taip pat, kaip “Ten, kur gieda vėžiai“, bet manęs taip nepakerėjo. Siužetas palyginus pakankamai…