Tribes of the City Kaune

Švelniai numoju ranka į visus titulus ir laimėjimus, man skambiau skamba skambesys. Plaukia Nerimi ir Nemunu keturios gitaros, susijungia upės, mano mieste virpa Tribes of the City. Nuleistom blakstienom šypsosi mergaitė, plevena perregimi sparnai, elgiesi kaip kūdikis, kužda.

Jie groja užsimerkę, suteptais marškinėliais ir beprotiškai arti. Sukasi elektriniai verpetai, varsto karštį būgnų lazdelės, suokia miniatiūrinis angelas prirakintas ausinėmis. Jaukiai šypteli, išpučia energizuotą emocijų burbulį ir mesteli aukštyn.

Rankos nevalingai krinta ant klavišų, apklosto būgnus baltomis marškomis. Miesto šurmulys magiškai sujungia delnus, alėjos nenustoja šlamėti ir kyla bruzdančios svajos aukščiau žibintų. Mistifikuotos laimės gumulėliai sklando mano gatvėse ir tyliai evoliucionuoja į jaukius voratinklius. Šitaip mano mieste siaučia gentys.