Truputuką apie muziką

Mane trikdo klausimas, kokia muzika man patinka. Ne dėl to, kad būčiau neapsisprendusi – tiesiog mano klausomų stilių spektras yra pakankamai platus, kad galėčiau jį apibrėžti vienu ar keliais sakiniais. Senas new-wave’inis Bow Wow Wow punk rock’as, shoegazer’iški The Radio Dept., retro jazz’uojanti Peggy Lee, akustinis Damien Rice indie folkas, electro-punk-rock’iniai Datarock ir alžyrietiškas Raï, jei Tau dar mažai. Reginą Spektor, Placebo ir Phoenix galima priskirti vienam ir tam pačiam indie rock’ui? Ehm…

Mano nuotaika bėgant dienoms būna skirtinga, todėl rengiuosi kitokiais rūbeliais, ir muzikos klausau įvairios. Bet atsakymas į klausimą, kokia muzika patinka, – „įvairi, priklauso nuo nuotaikos”, yra pasibjaurėtinai šlykštus, nes taip sako ir tie, kurie Russkoje Radio repertuarą mėgsta praskiesti Pūko subtilybėmis.

Taip, dažnai naujos pažinties pradžioje pašnekesiai apie mėgstamą muziką yra pakankamai neutrali tema, kurios dėka žmonės gali surasti nemažai panašumų. Arba išsižioję mirksėti veršiuko akimis, nes vardinant mėgstamų grupių pavadinimus sunku nutuokti, apie ką visa tai.

Iš viso visą šitą temą atsiminiau, nes šiandien Kaunas Jazz, o devintoj klasėj turėjau tokią draugę, kuri, paklausta, kokia muzika patinka, atsakydavo: visokia, išskyrus džiazą ir bliuzą. Esu truputuką peršalus, ir man skauda ausis – kaip paradoksalu – ar galiu eit koncertan?

Sėdžiu namie, troškinu paršiuko šonkauliukus ir linksminu save tokiom dainom. Ir kitokiom, nes įvairios patinka. Rytoj ausys privalo būti sveikos.