– Aš iš tikrųjų manau, kad prarandu greitį, – pasakė žiūrėdamas į kiaušinienę. – Jaučiu, kad netrukus mirsiu. Prisitraukiau prie savęs jo lėkštę tiesiog norėdamas jį paerzinti. – Taip nutinka, kai nustojame…

Paslaptys be galo panašios į žmogaus gyvenimą, į žmogaus mirtį – irgi. Žmonės yra paslaptys ne tik vienas kitam, bet ir sau. Koks nors atsitiktinis įvykis pažadina juos iš snūdulio, ir jie…

– Nes esate pernelyg keista. Trisdešimt šešerių netekėjusi valandinė kombinio darbuotoja, negana to, turbūt ir nekalta, kas dieną beviltiškai entuziastingai kviečianti pirkėjus, geros sveikatos, bet nepanašu, kad ieškanti normalaus darbo. Jūs svetimkūnė,…

Prielaida, kad tai, kas vyriška, esti universalu, tiesiogiai kyla iš duomenų, susijusių su lytimi, spragos. Priklausymą baltaodžių rasei ir vyriškajai lyčiai galima nutylėti tik dėl to, kad kitokios tapatybės apskritai neminimos. Bet…

Poezijoje gana visko. Poezijoje gana grožio, gana tyrumo, gana muzikos, gana vaizdų, gana tariamų žodžių, gana laisvės ir gana galios sujaudinti ir įžvelgti begalybę. Už visa ko ribų. Begalybę, kurios nėra nei…

– Dirbame su troškimais ir malonumais. Nes netgi baisiausiose situacijose troškimai ir malonumai išlieka. Tai mes juos užgniaužiame. Kai užklumpa gedulas, užgniaužiame seksualinį potraukį, o kaip tik jis mus galėtų išgelbėti. Mėgsti…

Būsena tarp miego ir nubudimo man visada teikia ypatingo malonumo. Įstabios pusiau sąmoningos sekundės prieš atmerkiant akis, kai pagauni save patikėjus, jog sapnas gali būti tavoji tikrovė. Didžiulio pasitenkinimo arba skausmo akimirka…

Veidą buvo pasukusi į langą, užtrauktą plona balta užuolaida, ir pamatė, kaip viena jo pusė atsiveria. Atsiveria į tamsą. Kas čia dabar? Bet daugiau nieko nenutiko. Skersvėjyje suplazdėjo užuolaida, tarsi langas įkvėptų…

Bet mūsų šeimos gyvenimas padėjo man kai ką suprasti. Atsiradus vaikui, išnyksta visas apmaudas, su kuriuo anksčiau teko gyventi. Dėl pasaulio absurdiškumo, jo bjaurumo, mažiausiai pusės žmonių didelio kvailumo ir bailumo tų,…

Ir visa tai tik akimirka, – mąstė ji, – laiko atraiža, laikina ir nesugrąžinama. Vakarykštė diena jau ne mūsų, ją pasiglemžė praeitis, o rytojus baugina nežinia ir neaiškiais pavojais. Mums priklauso tik…