Olga Tokarczuk: Jautrusis pasakotojas

Literatūra, kurdama ypatingo ontologinio statuso pasaulius, ištraukia mus iš savęs pačių, ir leidžia dalyvauti išgyvenimuose, kurių kitaip nepatirtume. Gerai pagalvojus, didžioji dalis mūsų žinių, patirčių, skonių, polinkių ir emocijų yra tiesiogiai susiję su skaitytomis knygomis. Literatūrinius personažus laikome sau artimais, iš tikrųjų egzistuojančiais žmonėmis. Prisirišame prie jų, lyginame save su jais, kai kurie jų geba keisti mūsų gyvenimus. Iš visų gyvų būtybių tik žmogus įvaldęs šį paslaptingą gebėjimą skaityti, o sykiu ir apleisti jam suteiktą tikrovę, mintyse ir tik kuriam laikui. Kaskart atsivertus knygą tarp akies ir popieriaus paviršiaus įvyksta kažin koks stebuklas, kažkas neįtikėtina.

Nuostabios lenkų rašytojos, Nobelio ir Man Booker premijų laureatės Olgos Tokarczuk knyga „Jautrusis pasakotojas” – tai esė rinkinys, atskleidžiantis nuoširdų, savitą, atvirą ir bent jau asmeniškai man labai artimą požiūrį į knygas, skaitymą, rašymą, keliones, žmonių santykius ir šiuolaikinę kasdienybę apskritai.

Netikėtos įžvalgos, gili analizė ir savianalizė, jautrumas patirčiai stebina, jaudina, kviečia dialogui ir kontempliacijai. Šios knygos nepavyks skaityti greitai – ją norisi perprasti, pamažu perleisti per savo patirčių sietą ir asimiliuoti į savo pasaulėžiūrą tai, kas artima ir svarbu.

Kai manęs klausia, kokias knygas savo tinklaraštyje vertinu dešimtuku (ir kodėl tai darau retai) – tai va, tokias, kaip ši – kurios suteikia ne tik trumpalaikio skaitymo malonumo, bet kurios keičia mane kaip žmogų. Po šio esė rinkinio užtikrintai įsirašau Olgą Tokarzcuk į savo mylimiausių rašytojų sąrašą.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 10.