Pastaruoju metu užsikabinau už frazės it moves me – lietuviškai tai stumia judina varo mane priekin kažkaip skamba ne taip galingai (ironiška, bet dvi dainos, labiausiai mūvinančios mane šiuo metu yra apie tai, kaip žmonių kai kas nemūvina: Yeasayer ir Peter, Bjorn and John, paklausyk!)
Vakar buvau Mažajam teatre, ten grojo toks Paulius ir dainavo tokia [...]
Tie, kurie mano, kad knygų aprašymai šiame tinklaraštyje yra tik knygų aprašymai, klysta.
Ji visad atrodė tarsi tik ką pakilusi iš lovos su meilužiu arba tuoj ten atsigulsianti.
Susidėlioja tokia grandinė: Millerio knygos – filmas apie Millerį, pamatytą Anaïs akimis – Anaïs knyga. Žiauriai norėčiau perskaityti daugiau šios autorės kūrinių, nes iš biografijos beigi kitų šaltinių sprendžiu, [...]
Niekaip negalėjau prisiversti skaityt darbo skelbimų. Vien mintis apie tai, kad sėdžiu priešais už stalo įsitaisiusį žmogėną ir skiedžiu jam, kad man reikia kaip tik šito darbo ir kad jam tiesiog idealiai tinku, kėlė man šleikštulį. Tiesą sakant, mane šiurpino pats gyvenimas, tai, ką žmogus priverstas daryt vien tam, kad galėtų pavalgyt, turėtų kur miegot [...]
Užaugau aplinkoje, kur moters ir vyro santykiai buvo grindžiami abipuse lygiaverte partneryste – mačiau ir jaučiau, kad taip gyveno seneliai, tėvai, ir pati džiaugiuosi sukūrusi tokią šeimą. Tačiau pastaruoju metu kažkaip tenka susidurti su patriarchališku požiūriu, kad moteris – menkesnė būtybė, kurios vieta yra prie puodų ir šūdinų užpakaliukų. Pvz., toks vienas draugas, kalbėdamas su [...]
Pasitaiko tokių dvasios būsenų, beveik antgamtiškų, kai visa gyvenimo gelmė atsiskleidžia visai įprastam reginy, atsiveriančiam mūsų akims. Jis tampa tos akimirkos simboliu.
Nedidelė knygelė, įdomi savo forma. Tai net ne dienoraščiai, kaip sufleruoja pavadinimas, o minčių ir idėjų nuotrupos, rašytos ant atskirų popierėlių ir vėliau sudėliotos į vieną rinkinį. Vien dėl to smalsu skaityti, kad kitaip.
Darbas [...]
Mane visą laiką laiko nutvėrusi nuojauta, kad viskas tik gerėja, ir kiekviena diena knibžda šio fakto įrodymais.
Pavyzdžiui, penktadienį buvo Liūdni slibinai, ir jau visiškai ne taip, kaip kadaise Džem‘pub‘e, kai išgirdau juos pirmąsyk – dabar visos dainos traukiamos sutartinai kartu, trepsima dar nuoširdžiau ir, pasak geriausiai mano skonį išmanančio lastefemo, jie yra penkta mėgstamiausia mano [...]
Nors aš iš pradžių truputį purčiausi – sakiau, ai, ta nuosavybė, kam ji mums, juk bet kur miškan ar laukuosna gali nuvažiuoti gamta pasidžiaugti, o gyventi kur turim, bet jau vakar ėmė džiaugsmu atsipirkinėti investuoti pinigėliai – mat atidariau deginimosi sezoną! Ir net ne bet kokį, o nuoga krūtine – ne savo pievoj taip drąsiai [...]
Iš pradžių net nesuvokiau, kas šioje šalyje atrodo taip keista, tačiau netrukus atsitokėjau: pusė Saudo Arabijos gyventojų nuolatos laikomi už tvoros. Sunku buvo įsivaizduoti miestą beveik be moterų. Jaučiausi lyg koks vaiduoklis: šitame vyrų pasaulyje moterys tartum neegzistavo. Nebuvo ir parkų ar gėlių, net medžių. Tokia bespalvė šalis. Greta smėlio, minkštu švelniu kilimu dengusio kelius, [...]
Bandydama neatitolti nuo savo įdomiųjų psichologijos studijų, praėjusią savaitę dalyvavau seminare apie į sprendimus sutelktą terapiją. Vieną mano mėgstamiausiųjų! Nes man patinka, kai dalykai sprendžiami aiškiai, paprastai ir greitai (pilnas terapijos pavadinimas dar turi žodelytį trumpalaikė). Ir kai paprašė skalėje nuo 0 iki 10 įvertinti, kaip dažnai taikau jos principus kasdieniniame gyvenime bei darbinėje veikloje [...]
Viešpatie Dieve, kaip mums trūksta regėjimo, sugebėti matyti, matyti, net jei tai tebūtų vos įžiūrimi šešėliai, stovėti prieš veidrodį, matyti tamsią neryškią dėmę, kad galėtum sakyti, Štai mano veidas, visa, kas susiję su šviesa, man nepriklauso.
“Nė vienas Nobelio premijos kandidatas nėra labiau vertas tokio pripažinimo nei šis romanistas”, teigia The New York Times, ir aš [...]
