Nuošaliame kambarėlyje, į kurį neprasismelkdavo nei kaitrus vėjas, nei dulkės, nei karštis, jie abu minėdavo kažkada, labai seniai, gyvenusią šmėklą – senį, kuris dėvėjo skrybėlę su nukarusiais it varno sparnai kraštais ir…

Kaip tik dėl to aš vis delsiau ir vis prisimindavau panelės Emilės patarimą: “Jei dar neradote žmogaus, su kuriuo iš tikro norėtumėte visa tai patirti, geriau palaukite!”. Bet artėjant tų metų pavasariui…

Tai vienas iš tų dalykėlių, apie kuriuos geriau negalvoti, kitaip išeisi iš proto. Kai nukrenta paveikslas. Kai atsibundi vieną rytą ir jau nebemyli jos. Kai atsiverti laikraštį ir perskaitai: kilo karas. Kada…

Drąsuolio ir bailio tokia pat lemtis, didvyriui ir niekšui tokia pat garbė, vis viena mirs ir tas, kuris nieko nedaro, ir tas, kuris visąlaik pluša: lieku tuščiomis, tiek kentėjęs, rizikuodavęs kas akimirką…

Laikas – kaip kartais jis gali svaiginti. Kur aš esu? – paklausė saves vyras. Čia ar ten? Ir ar kada nors man teko patirti akimirką, kuri nebūtų buvusi toji akimirka? Vėl pastrykčiosiu…

Aklai pasitikime savo tėvais, tai, ką matome namie, atrodo teisinga ir tvarkinga, dvasinės sveikatos įrodymas, mūsų akimis žiūrint. Dėl to mes dievinome tėvus – jie saugojo mus, kad nenukryptume nuo normos. Tad…