Choga Regina Egbeme: Už auksinių grotų
Hareme tos taisyklės atrodė prasmingos – būti moterimi reiškė, kad turi būti paklusni, gimdyti kuo daugiau vaikų, atsisakyti savų interesų (nebent jie būtų naudingi visiems). Bet man teko laimė pažinti kitokį gyvenimą. Mačiau, kaip mano motina pati viena, nepatariant vyrams, vadovavo fermai. Būdama mergaitė prekiavau turguje, derėdavausi dėl kainos. Aš žinojau: moteris gali nuveikti daug daugiau, ne vien tik paklusti.
Dar viena o-dieve-kaip-baisu-būti-moterimi-ne-Vakarų-pasaulyje tipo knyga. Paskaitai ir pasijunti laiminga, kad turi pasą, pati jį pasidedi kur nori ir gali netgi išvykti iš šalies. Tik šįkart ne apie musulmonus, kurie taip siaubingai skriaudžia moteris, o apie krikščionis, jie irgi taip daro. Nes religija apskritai visais laikais naudojama kaip silpnesniųjų klusnumo stipresniems įrankis, ir kai skriaudžiamai pusei kirbteli mintelė, kad gal kažkaip čia viskas ne visai teisinga, tai galima labai greitai atsiversti kokią nors šventą knygą ir sakyti – va, žiūrėk, gi parašyta, kad kenčiantiems dangus, o žmona turi būti nuolanki, tai va, bedieve tu nelaiminga, tylėk ir gerbk vyrą.
Pirmieji knygos skyriai klaikūs, nes autorė, neturėdama kažkokių ypatingų meninių gebėjimų, bandė išlaužti meną, gavosi baisus kičas, ten apie apsikabinančias sielas ir panašiai. Jau galvojau, kad neskaitysiu toliau, nes neįmanoma apsikęsti, bet paskui meninės idėjos išseko ir liko tiesiog pasakojama vienos moters gyvenimo istorija. Išties įdomi, nes padeda suvokti mąstymo skirtumus. Mergaitė, kurios mama susilaukė būdama trisdešimt trečiąja žmona, negali į pasaulį žiūrėti taip pat, kaip ta, kuri turi vieną mamą, vieną tėtį ir vieną sesę ar brolį. Visgi keisčiausia man šioje istorijoje yra tos mamos pozicija, mat ji buvo baltoji, vokietė, už haremo karaliaus ištekėjusi jau sulaukus keturiasdešimt dviejų, taiga moteris su padoria gyvenimo Vakaruose patirtimi – va kas jai šovė į galvą? Na, tapimą trisdešimt trečiąja žmona tai dar galiu suvokti, gal ten baisiai įsimylėjo ir taip toliau, bet atiduoti savo penkiolikmetę dukterį į žmonas kažkokiam iškrypusiam seniui? Tiek plačiai mano požiūris neleidžia aprėpti. Ir dar tas pavadinimas – Už auksinių grotų. Turtingų arabų žmonos tikrai gyvena už auksinių grotų, perka deimantus ir dizainerių skudurus, o čia, Afrikoj, tai pluša laukuose nuo aušros iki sutemų tie auksinių grotų paukšteliai, ir vis viena gyvena taip vargingai, kad nei batų turi, nei kuo šunį pašert. Žodžiu, paskaityk šią knygą, baltoji moterie, ir suprasi, kokia esi laiminga.
Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 8.
