Apie knygas

knyga.jpgKodėl Tu skaitai knygas? Tikriausiai nuo atsakymo į šį klausimą priklauso tai, kokio žanro literatūrą renkiesi: grožinę, mokslinę, skirtą saviugdai, biografijas, poeziją ar pan. Tie, kam knyga skirta tik pramogai, atsipalaidavimui prieš miegą, traukia iš lentynų populiariąją grožinę literatūrą ir nesuka galvos. Dažniausiai, jei paklausi po metų, apie ką ten buvo parašyta, skaitytojas sunkiai teatgamins.  

Tačiau net ir skaitydamas tokią literatūrą žmogus išmoksta, sužino, pajaučia kažką naujo. Įsimenami dalykai priverčia susimąstyti, ir nors truputį pakylėja tobulumo link, nes vyksta kokybiniai pokyčiai, o ne stagnacinis regresas.

Man labiausiai patinka knygos, kurias perskaičius galiu pasakyti: „dabar jau niekad nebebūsiu tokia, kokia buvau”. Ryškiausiais pavyzdžiais galėčiau įvardinti Richard‘o Bach‘o „Iliuzijas” bei Clarissos Pinkolos Estes „Bėgančias su vilkais” (pastaroji skirta moterims).

Kiekvieną knygą perskaičius įvyksta mini pokyčiai, kurie, atrodo, pakeičia pasaulio suvokimą, tačiau dažniausiai, laikui bėgant, užsimiršta, ir viskas lieka taip pat. Kad ir kaip stipriai motyvuojančias, pozityvų mąstymą skatinančias knygas skaitytum, efektas dažniausiai būna trumpalaikis. Kodėl?

Nes dalykai, apie kuriuos kalba autoriai, nutiko jiems patiems. Rašytojas, nuėjęs tam tikrą kelio atkarpą, sukaupęs patirtį, dalinasi Savo pojūčiais ir mintimis. Mes galime suvokti, suprasti jų potyrius, susitapatinę su autoriumi ar knygos veikėjais priimti juos kaip pačių, tačiau iš tiesų realiame gyvenime mes liekame su Savo patirtim. Nors ir protu suvokdami pamokas, negalime tos patirties taip pasisavinti, kad ji liktų mumyse tarsi pačių išgyventa.

Neatkartosiu citatos tiksliai, bet Coelho kažkur rašė, jog knygos tarsi pakelia uždangą, skiriančią mus nuo nežinomo, nepatirto, neatrasto pasaulio, kad išvystume, jog „gali būti ir taip”. Jos parodo mums milijonines galimybes gyventi, mąstyti, jausti kitaip. Knygos savaime nepakeičia mūsų, bet jos atskleidžia progas patiems keistis. Atsakomybė visgi lieka mums: galime pamiršti, galime eiti atrasta nauja linkme.

Iš tiesų, būtų absurdiška manyti, kad perskaitę žodyną išmoksime naują užsienio kalbą. Lygiai taip pat knygos tema „kaip tapti milijonieriumi” automatiškai neprikrauna krūvos banknotų po mūsų pagalvėm, o istorinės asmenybės, kuria žavimės, biografijos perskaitymas nepaverčia mūsų tokia, kaip ji. Esame atsakingi už savo gyvenimus, o knygos parodo galimybes, kurion pusėn galime sukti.

Prasmingų skaitinių.

 

P.S. Būtų nepaprastai įdomu, jei galėtum komentare parašyti labiausiai Tave pakeitusią knygą. Ačiū.

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 0

Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.

jusstinas
2008 03 21 | 10:42

Jaunesnis visada pirmenybę teikdavau nuotykių romanams, dar net ir dabar kartais paskaitau, kai norisi atsipalaiduoti. Užvakar kaip tik nusipirkau Coelho “Zahirą”. Patiko jo knygos, manau bus gera ir šita. Kažkaip norisi skaitant knygą gauti kažkokios didesnės naudos. Labiausiai patikusi knyga? Geras klausimas, daug jų labai jų esu perskaitęs, tai nėra taip lengva išskirti. Bet manau, kad Coelho su “11 minučių” ar “Alchemiku” bent jau į penketuką tikrai patektų.

PinkCity
2008 03 21 | 11:04

Man atrodo, kad tą Coelho mintį apie knygas būtent “Zahire” ir perskaičiau.

tylumoj
2008 03 21 | 12:15

“Bėgančios su vilkais” yra tikrai nuostabi knyga, nors nespėjau jos visos perskaityti.
Na, o mane labai sužavėjo ir- net nežinau- gal ir pakeitė Herbjorg Wassmo. Visų pirma, su “Dinos knyga”. O paskui visos kitos. Labai artimas tas skandinaviškas asketizmas ir mažakalbystė. Dėl jos knygų įsimylėjau Norvegiją.

Shaulys
2008 03 21 | 12:22

Teisingai pastebėta, kad knygos retai gali pakeisti. Tačiau, jos puikiai veikia kaip katalizatorius iriantis į priekį pagal savo taisykles. Viena iš tokių man buvo Richard Branson “Losing My Virginity”. Manau, kad ši knyga labiau įdomi vyrams. Bransono autobiografija satina veikti, kad po 20 metų netektų gailėtis dėl nuobodžiai praėjusio gyvenimo.

Fadeless
2008 03 21 | 12:29

O man patiko irgi Richard’o Bach’o „Iliuzijos“ 😉 tokia gera, nesudetinga ir prasminga knyga! 🙂 dar viena, kurios niekad nepamirsiu tai Jostein Gaarder „Maja“ 😉

Salomėja
2008 03 21 | 12:47

O mane labiausiai dar vaikystėje pakeitė A. Lindgren “Broliai Liūtaširdžiai”. Tai formavo mano draugystės, ištikimybės, moralinės ir kitokios narsos sąvokas.

wriedna
2008 03 21 | 13:20

Manoji knyga – M. Bulgakovo “Meistras ir Margarita”. Kaskart joje randu ką nors naujo.

Aurimas
2008 03 21 | 13:56

Na ji manęs dar nepakeitė iš esmės bet daug prisisemiau ir cituodavau sau tiek kitiems kai kurias mintis iš knygos Sala 🙂 Aldous Huxley. Puiki iki begalybes, gili tik tiek kiek sugebi mąstyti ir suvokti. Jei suvoki mažiau tai irgi tinkama nes gali praplaukti paviršiumi, bet aš bent po tris kartus perskaičiau įstrigusią pastraipą ar lapo vietą, taip giliai mane nunešė ji.

Paulius
2008 03 21 | 14:18

Aš labiausiai domiuosi verslo bei saviugdos literatūra, tad viena labiausiai įstrigusių knygų man yra R. Bransono autobiografija “Losing my virginity”. Puiki knyga, parodanti, jog reikia tikėti savo svajonemis bei jų siekti. Kas neskaitė, rekomenduoju paskaityti, yra ir lietuviškas leidimas. Tiesa, kainuoja apie 100lt knygynuose.

Jolanta
2008 03 21 | 19:06

J. Ivanauskaites “Menulio vaikai” ir E. Limonovo “Tai as, Edicka”. Pakeisti tai nezinau ar pakeite, bet itrauke, priverte susimastyti (ka darau iki siol), parode keleta skirtingu pasauliu, taciau tuo paciu tokiu panasiu i dabartini musu pasauli. Limonovas pirma sokiravo, bet skaitydama antra karta susizavejau, galbut drisciau sakyti, kad mazdaug pagavau jo minti. Ivanauskaite nepakartojamai perteike 1980-uju Vilniaus jaunimo pasauli, jo isgyvenimus. Vilnius priklause ir jiems.

MekDrop
2008 03 21 | 21:14

Nors teko skaityti gal ir kitų geresnių knygų, visgi aš savo balsą atiduodu už Charles Sheffield “Tarp nakties prisiglaudimų”. Perskaičius man ją labai pasikeitė mano požiūris į kai kuriuos dalykus (gyvenimą ir mirtį)… 🙂

Andrius Kleiva
2008 03 21 | 22:10

Man patiko R.Sharmos “Vienuolis, kuris pardavė Ferrarį”

kristinaugust
2008 03 22 | 18:20

Man paskutiniu metu J. Kunčino “Tūla” pasirodė kažkaip labai artima dūšiai 🙂

DuSoleil
2008 03 26 | 23:32

Aš kaip ir Salomėja jaučiu nostalgiją “Broliams Liūtaširdžiams”. Šiaip skaitau apie tai, ko man tuo metu labiausiai trūksta. Kai sirgo mano mama, trūko moteriškų mamos patarimų, tad skaičiau A. Nair “Moterų kupė”. Dabar skaitau J. Ivanauskaitės “Kelionių alchemiją”, nes galiu pakeliauti. Šiaip mano požiūrį į daugelį dalykų pakeitė “The Beatles istorija”. John Lennono pamastymai apie populiarumą, gyvenimo prasmę manyje kažką pakeitė.

U
2008 03 28 | 13:45

Tiesiog negalėjau neparašyti.. Man labiausiai įstrigusios knygos – Hesės “Stepių Vilkas”. Po jos pamėgau Hesės kūrybą ir tikrai nesigailiu, man patinka jo požiūris į pasaulį 🙂 Ir dar viena, kuri labai įstrigo – G. Meyrink “Golemas”. Irgi toks savitas pasaulis, kitokia erdvė… Šią knygą būtinai perskaitysiu dar bent kartą 🙂

Edita
2008 08 04 | 14:31

daugiausia saves radau P.Coelcho knygose. perskaiciau visas isverstas i lietuviu kalba ir visos ispudingai patiko. jo mintim ir tegyveni gan ilga laika po knygos perskaitymo. labai patiko jo trilogija, “11 minuciu”, “Portobelo ragan”.
R. Bacho “Livingstono zuvedra” paliko didesni ispudi nei “Iliuzijos”, nors ir sioje knygoje radau labai daug reiksmingu minciu.

Dori
2010 01 10 | 23:48

kad ir kiek metų praeis, visada prisiminsiu apie ką ši knyga. Nes ji palietė mane labai giliai. Tai J. Saramago “Aklumas”

egle
2010 03 07 | 13:06

siuo metu skaitau E,Kaledos -,,auksaviriai” labai idomi knyga.Siulytau paskaityt E.Malukos -,,Siuklyno zmones”

Živilė
2012 08 04 | 11:03

Man įdomi pasirodė, daug klausimų galvoje iškėlė danų rašytojo H.Pontopidano “Peras, laimės kūdikis”. Rekomenduoju perskaityti.

PinkCity
2012 08 06 | 11:50

Ačiū, Živile, įsirašiau į skaitytinų knygų sąrašą 🙂

Palikti atsakymą