Velykos

Trankosi saulės spinduliai į kiekvieną šviesų plauką. Žliugsi pieva, vakarykščio lietaus išmylėta. Oras persmeltas erdvės didybe ir sirpstančiu vaisingumu. Įkvepiu, atsidūstu, neskubu.

Suimu dešine ranka kairiosios riešą. Atverčiu delną. Dilčiojančiai šaltu virtuviniu peiliu rėžiu tiesią liniją. Burnoj sūru, akyse nubrozdinti vaikystės keliai. Palengva, bet užtikrintai plūsta vyšniniai syvai. Patvinusi upė, nebetelpanti savo vagoj. Kapteli ant žolės. Kapteli vėl.

Dešine peržegnoju pagonišku kryžium liepos kamieną. Atsiprašau, bet reikia. Rėžis medžio pilve. Burnoj skausmas, akyse šlamantys pavasariai. Priglaudžiu savo žaizdą prie josios. Vienas buvo padalintas, du vėl tampa vienu.

Per kūno skausmą gyja siela. Per medžio kraują atiteka atsinaujinimas. Dėkingumo pilni skruostai ir saujos. Kutena ant lūpų tūpiančios plunksnos.

Prasmingų ir Tau Velykų.