Mano muilai Vol. 3

Žiūriu, seniai dalinausi savo gamintų muilų nuotraukomis, kai kuriuos jau ir visai sunaudoti spėjau. Tai kad išliktų mano atmintyje (na, serverių atmintyje) amžinai, rodau:

Kanapinis

Su kanapių aliejumi, kuris piltas po pėdsako, dažyta chlorofilu ir ciberžole. Pirmas ir kol kas vienintelis muilas, kuris, praėjus pusmečiui nuo pagaminimo, sugedo, t.y. atsirado šlykščios geltonos dėmės, kelis paskutinius gabaliukus teko išmesti.

Levandinė mėnesiena

Nusipirkau mėlyno oksido ir galvojau ot fainą muilą padarysiu, daug levandų eterinio privariau, bet mėlyna spalva gavosi pilka, o balta – geltona, nesėkmė. Čia man koją pakišo aliejų spalva – alyvuogės ir avokadai, pastarieji pilti po pėdsako. Nors kvepėjo ir muilavosi nuostabiai!

Kastilija

Kiekvieno muilo gamintojo privalomas išmėginimas, muilas vien tik iš alyvuogių aliejaus. Iššūkis, nes brandinasi be galo ilgai – galima naudoti po pusmečio, geriausiomis savybėmis pasižymi po metų. Virau lapkričio pabaigoje, tai visa savo jėga atsiskleis tik prieš Kalėdas… Paskanintas citrinos ir pieno rūgštimis, medumi ir bičių vašku, niekuo nekvepintas. Tikiuosi, verta laukti.

Druskinukas

Taip pat privaloma išmėginti visiems, kas gamina muilą – jūros druskos pyliau pusę tiek, kiek aliejų. Nuostabus! Įsimylėjau šį švelnų, kremine puta putojantį, puikiai dezinfekuojantį ir mėtomis kvepiantį muilą. Būtinai gaminsiu dar.

Apelsinai su druska

Kadangi druskinuką gaminau pirmą kartą, nenutaikiau momento, kada jį geriausia pjaustyti, mažumėlę pavėlavau ir gavau trupinių. Ne bėda, panaudojau juos makaluodama kitą muilą, smagiai kvepiantį apelsinais. Spalva – nuo raudonųjų palmių aliejaus.

Noriu jūros

Na štai, pagaliau pavyko susidraugauti su oksidais ir pagaminti tokių spalvų muilą, kokio norėjau. Kvepia vasara (japoniniais laureniais, kvapiaisiais kipariseniais ir kampariniais cinamonais), atrodo puikiai, tikiuosi, ir putos maloniai (dar nebandžiau, gaminau tik kovo pabaigoje).

Anksčiau mano gaminti muilai: Vol. 2, Vol. 1.