Klausantis tobulai vaikučių iškaltų eilėraščių apie meilę Lietuvai ir patriotinių jų traukiamų dainų, staiga pervėrė skaudi mintis apie tai, kaip prieš penkiasdešimt metų lygiai tokiu pačiu būdu darželiuose buvo deklamuojamos pakilios eilės,…

Jei šiaip žmonių gyvenime žiema – ėjimo į svečius metas, tai tinklaraštininkų tarpe ji tampa dalinimosi nuorodomis laikotarpiu, ar ne? Neseniai praūžė blogų reklamos savaitė, o štai ką tik gavau tokį dalykėlį…

Įrašas, skirtas šaunia Rokiškio iniciatyva organizuotai Blogų reklamos savaitei. Iš tikrųjų tai mano skaitomiausi tinklaraščiai nuolat gražiai išrikiuoti puikuojasi šoninėje skiltyje dešinėje, bet kadangi greičiausiai dauguma mane skaito RSS būdu ir mato…

Nors yra nemažai žmonių, itin skeptiškai žiūrinčių į Naujųjų metų pažadus sau, greičiausiai jų cinizmas yra nulemtas jų pačios valios stokos. 2011-ųjų išvakarėse kaip tik teko diskutuoti apie savęs perorganizavimo sunkumus su…

Metų knyga. Šiemet perskaičiau 36 knygas, turinčias 10957 puslapius, o tai yra beveik dvigubai mažiau, nei pernai. Tiesa, dar kokiais penkiais – šešiais kūriniais domėjausi slapčia, neaprašinėdama jų savo tinklaraštyje, tačiau vis…

Kai pagaliau sunkius debesis, suslegiančius po dangumi esantį orą į klampią masę, ištaško vaiski žydruma su švelniai rožiniais prieskoniais, aš akimirksniui prarandu laiko ir vietos nuovoką, svarstau, ar tik nesu Amerikoje, kur…

Kažkaip šiemet niekaip nepasipuošiau tinklaraščio žiemiškai ar šventiškai, tai kad nebūtų visai jau nyku, demonstruoju savo darbovietės kolegų bei vaikų tėvų sukurtas eglutes. Mane nepaprastai sužavėjo žmonių, kurie akivaizdžiai yra menininkai širdyse,…

Yra tam tikras žmonių tipas, kurie nuolat šypsosi taip, lyg žinotų kažkokią labai labai gerą paslaptį, leidžiančią jiems gyventi lengviau nei smagiau, nei kitiems, ir man jie beprotiškai patinka! Būtent tokia paslaptinga…

Kodėl kodėl – mat darbą susiradau! Tiksliau, kaip protingi tinklaraščio komentatoriai ir patarė, sulaukiau, kol jis pats mane susirado. Prieš gerą mėnesį pradėjau, ir galiu drąsiai ranką prie širdies pridėjusi ištarti –…

Vakar kolegos blogeriai linksmai šventė pozityvumą ir aš mažumėlę kalta pasijutau, kad neprisidėjau, mat laiko ne marias turėjau, bet man rodos, kad mano tinklaraštis ir taip negatyvumu smarkiai nepasižymi, todėl pykti neverta,…