Apie šypseną ir paslaptį

Yra tam tikras žmonių tipas, kurie nuolat šypsosi taip, lyg žinotų kažkokią labai labai gerą paslaptį, leidžiančią jiems gyventi lengviau nei smagiau, nei kitiems, ir man jie beprotiškai patinka! Būtent tokia paslaptinga šypsena puošia Juliet iš Dingusių veidą, negaliu atsigėrėt jos simpatiškumu, o neseniai susipažinau su žavingu keturmečiu, kurį net vyresni vaikai vadina „maloniai keistu“, nes jis irgi būtent taip šypsosi (ir nedaug kalba). Kartą pamačiau, jog jis dėlioja tam tikrą dėlionę, skirtą mokytis skaičiuoti – detales su tam tikru rutuliukų kiekiu reikia sujungti su atitinkamu skaičiumi – ir jis viską, iki pat dvidešimties, buvo sudėliojęs teisingai. „Ar tu pažįsti tokius didelius skaičius?“ – paklausiau. Atspėk, kuo jis man atsakė? Ogi ta savo miela paslaptinga šypsena, netardamas nė žodžio! Vėliau supratau, kad dėlionės detalės yra skirtingos ir šešių su keturiolika nesulipdysi net ir norėdamas, paprasčiausiai forma neatitinka, tačiau svarbiausia man šioje situacijoje buvo mažojo veido išraiška. Jau tokia nerealiai miela! Žiūrėčiau ir žiūrėčiau… Dar tokia šypsena puošiasi kelios mano jogos Mokytojos, būtent tos, apie kurias rašydama mielai pradedu didžiąja M. Kitos taip nesišypso. Matyt, dar nežino Tos Gerosios Paslapties…

Šypsena

O aš?

Facebook komentarai

4 Comments

Join the discussion and tell us your opinion.

Eglė
2010 11 30 at 15:55

Labai patinka 🙂

Aurimas
2010 11 30 at 18:08

Dažnai būna, kad tokių žmonių nemėgsta, džiugu kad ir tau jie patinka 🙂

Lina
2010 11 30 at 19:40

šiaip kai man gerai, tai ir man patinka, bet kai būna blogai – jie mane erzina…nes primena apie tai, kad man bloga, o kažkam gera 🙂

Andrius Juozulevičius a.k.a. „Chiotas”
2010 12 01 at 19:57

Tokiems žmonės galima pavydėti, kadangi jie sugeba šypsodamiesi atsakyti į tai, ką gali iš mūsų daugelis tik žodžiu. Dažniausiai tokie žmonės būna labai mieli aplamai, ne tik jų šypsena miela.

Leave a reply