Apie tobulėjimą Naujaisiais

Nors yra nemažai žmonių, itin skeptiškai žiūrinčių į Naujųjų metų pažadus sau, greičiausiai jų cinizmas yra nulemtas jų pačios valios stokos. 2011-ųjų išvakarėse kaip tik teko diskutuoti apie savęs perorganizavimo sunkumus su keliais artimais žmonėmis, ir manau, kad viena didžiausių kliūčių yra nusivylimo savimi jausmas, kai pastebi, jog ir vėl sureagavai ne taip, kaip buvai sau pažadėjęs, patingėjai įdėti daugiau pastangų, pasielgei senuoju įprastu, o ne naujai ugdomu būdu. Būna, kad po šio nusivylimo, jausdami kaltę ir nepasitenkinimą, žmonės liaujasi dėję pastangas pasikeisti norima linkme, tokiu būdu apribodami save. Vienas iš naujų dalykų, kurių mokausi, yra būtent atlaidumas sau, suvokiant, kad jei dvidešimt ar trisdešimt metų elgeisi vienokiu būdu, per vieną parą staiga nepradėsi elgtis priešingai, ir pirmosios nesėkmės – tiksliau jų pastebėjimas – yra nuostabus ženklas, skatinantis nesustoti ir nenuleisti rankų. Lygiai kaip tėvai nepyksta, kad pirmą kartą savarankiškai pabandęs žingsniuoti kūdikis suklumpa ar griebiasi stalo krašto, o neapsakomai džiaugiasi jo pastangomis, taip ir save reikėtų paskatinti vien už tai, kad pastebi, jog vėl pasielgei senuoju įprastu būdu – juk anksčiau dažnai taip elgdavaisi, tačiau nė nesusimąstei, kad taip blogai ir vertėtų tai pakeisti.

Nuostabu yra tai, kad nors dvidešimt metų gyvenai vienokiu būdu, naujus įgūdžius galima išvystyti vos per keletą mėnesių, argi tai neįkvepia?

Šviesotamsa

Smagiausias dalykas tobulėjimo kelyje man yra pastebėjimas, kaip elgesys, kurį sąmoningai stengiausi sau įsidiegti, automatiškai iškyla kaip natūrali reakcija – nebereikia stengtis, viskas vyksta savaime! Elementarus pavyzdys: šiuo metu mokausi miegoti ant nugaros. Kadangi paprastai tai darau tik ant pilvo ir net užmigimas ant šono reikalauja pastangų, natūralu, kad pirmuosius kartus ant nugaros pavyksta išgulėti vos penkiolika – dvidešimt minučių, per jėgą savęs nekankinu ir verčiuosi bent ant šono. Ir kokia džiugi nuostaba mane aplankė, kai pusiaunaktį netyčia prabudusi pastebėjau, kad miegu ant nugaros! Vadinasi, mano siųsta žinutė nuėjo ir iki pasąmonės, taigi pokyčių kelyje nebesu vieniša su savo nenuorama protu. Žinoma, tai tik paprastas pavyzdys, kai imi savaime nebesusierzinti tose situacijose, kurios anksčiau varydavo tave iš proto, kai pavyksta išlaikyti ramybę ir giliai kvėpuoti pilvu tais atvejais, kurie seniau versdavo daužytis širdį ir sutankindavo paviršinį kvėpavimą, džiaugsmas būna daug didesnis. Ir kiekviena sėkmė sąmoningo tobulėjimo kelyje skatina siekti naujų, didesnių tikslų, bet – kaip minėjau – nepamirštant malonaus atlaidumo sau dėl pirmųjų suklupimų.

Gal gali pasidalinti sėkmės perkuriant save istorija?

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 0

Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.

internetas
2011 01 02 | 14:23

O kodėl nori išmokti miegoti ant nugaros? Sako, miegant ant nugaros sapnuojasi košmarai 🙂

PinkCity
2011 01 02 | 14:38

Bet miegant ant pilvo pečiai linksta į priekį, formuojasi kupra, spaudžiamas veidas ir krūtinė. Kažkaip apie košmarus neteko girdėti, baisu tik, kad neužknarkčiau, ant nugaros miegodama 🙂 Bet kokiu atveju, geriau turėti pasirinkimo galimybę, nei jos neturėti!

Lina
2011 01 02 | 17:59

Tu pati sugalvojai miegoti ant nugaros ar kur skaitei, ar kas patarė? Aš ne vieną kart save pagavau kai noriu išmokti kažko naujo 🙂 pvz valgyti mažiau saldumynų – vietoj jų ko nors sveiko,v ar veikti ką kitą 🙂

PinkCity
2011 01 02 | 18:30

Oi ne ne, niekas nepatarė ir niekur neperskaičiau – grynai mano pačios išmislas!

Ievos nuomone
2011 01 03 | 12:46

Dar pernai pradėjau naujo gyvenimo įgūdžių formavimą – išjungtas telefono garsas vakarais ir savaitgaliais; juokingo serialo žiūrėjimas kas vakarą, tuo metu (ar per raklamas) darau tempimo pratimus; bent vieną kartą per savaitę paskambinti draugei ir nueiti su ja išgerti kavos; įsigytas abonementas į anglų kalbos kursus. Manau, iš pirmus žingsnius žengiančio vaiko niekas nereikalauja daryti tą visą dieną, todėl ir mano žingsniai (naujametiniai pažadai) bus keli, bet gerai apgalvoti 🙂 linkiu sėkmės Tavo naujų įgūdžių formavime ir įgyvendinime 🙂

Žiu
2011 01 03 | 21:01

O šiaip ant pilvo sveikiausia nugarai miegot! 😛 🙂

Silentium
2011 01 03 | 23:23

Aš irgi save pratinu prie miegojimo ant nugaros. Polis Bregas teigia, jog miegojimas ant nugaros yra labai sveika organizmui. Nes tuomet neapsunkinamas kvėpavimas, kraujotaka, kadangi niekas niekur “neužspaudžiama”.

PinkCity
2011 01 04 | 21:03

Ievos nuomone, ačiū už pasidalinimą pasižadėtais pokyčiais ir už linkėjimus!
Žiū, čia tikriausiai žiūrint kokiai nugarai. Manajai, kaip minėjau, pečiai priekin linksta ir kuprota visą naktį būnu (o tai yra trečdalis gyvenimo, nepamirškime), tuo tarpu gi gulint ant nugaros ji tiesi ilsisi. Bet kokiu atveju, kaip supratau, čia greičiausiai ironizavai, ar ne?
Silentium, smagu, kad pranešei, jog mano intuityvios įžvalgos patvirtintos garsenybių nuomone 🙂

Žiu
2011 01 05 | 0:52

Neironizavau! Čia ortopedo patarimas/paliepimas, kai pati problemų su nugara turėjau – mokiausi miegoti ant pilvo. Dabar jau kitaip nebemoku 🙂

dreamgirl
2011 01 06 | 17:14

Labai pritariu del tu suklupimu. As kai nusprendziau keisti savo gyvenima, zengiau drasiai i prieki, bet staiga atrodo vel suklumpi, savimi nusivili… Svarbiausia neprarast ryzto=)

nePatyliukais
2011 01 07 | 12:04

Taip ir nežinau, kaip miegot – ant pilvo ar ant nugaros, tai pasilieku prie savo mėgstamiausio aukso vidurio – ant vieno ar kito šono 😀

Jei pasigiriant Naujųjų metų sąrašu, tai va jau savaitę stengiuosi nesukuisti spintos, o viską gražiai pasidėt kas rytą/vakarą ir pagaliau užsirašiau į teatrą. Ir netgi rytais darau mankštą! :} Ir dažniau rodo dėmesį tiems, kurie man patinka ar yra svarbūs :} Sėkmės!

Liootas
2011 01 26 | 17:40

Ant pilvo blogai, ant nugaros gerai… O ant šonų? Vidutiniškai? 🙂

Palikti atsakymą