Tyloje skendinčiame kambaryje norėjosi ištiesti ranką, paimti pultelį ir įjungti televizorių. Nežinojau, ką daryti su tokia tyla. Televizoriaus garsai versdavo mane jaustis taip, lyg kažką švęstume arba turėtume didelę šeimą. Televizijos garsai…

Aš būtinai turiu suimti save į rankas, susigrąžinti tėvą ir ankstesnį mūsų gyvenimą. Kokie žavūs man staiga pasirodė tie dveji linksmo ir netvarkingo gyvenimo metai, tie dveji metai, kurių taip lengvai atsisakiau…

„Priegalvio knyga” parašyta džiuihicu stiliumi. Šis žanras Japonijoje išlikęs iki pat šių dienų. Išvertus paraidžiui, džiuihicu reiškia „sekti teptuką”. Kitaip tariant – aprašyti viską, ką sugalvoji, ką pamatai, pasikliauti tik širdimi. Užrašyti…

Patiltėje pliauškėjo lydekos ir vienodais protarpiais begarsiai pleveno žaibas, tai akimirkai nutrindamas žvaigždes nuo pasmėlusių skliautų. Slopi naktis sugėrė žingsnius, bet jam vis tiek nusidavė, kad jie yra girdimi už ariamų varsnų…

Būtent dėl šios priežasties tiek daug nelaimingų santuokų. Kalti yra vyrai. Jie arba pasiduoda moterims ir dėl to moterys juos niekina, arba tampa visiškais egoistais, paiso tik savo norų ir niekad neištaria…

Plūduriuodami juodoje jūroje turėjome žiūrėti, kaip siaubingai miršta tūkstančiai žmonių. Prispaudusi prie savęs kūdikį užsimerkiau. Bet mintyse negailestingai regėjau: baisingai pakrypęs denis; moteris meta jūreiviui kūdikį. Jis nesugauna. Kūdikis atsitrenkia į valties šoną…

– Žinai, kas keisčiausia? Kaip dalykai, kuriuos žinome, pakeičia tai, ką matome, – Alma pasakė pakankamai garsiai, kad jos neperrėktų dūžtančios bangos, ir palaukė, kol Eimis kilstels galvą nuo rankšluosčio. – Jeigu…

Antrasis dalykas, kurį supratau, buvo tai, kad aš žinau viską. Letės Hemstok okeanas įsiliejo į mane ir užpildė ištisą visatą – nuo Kiaušinio iki Rožės. Aš tai žinojau. Žinojau, kas yra Kiaušinis…