Žinai, kaip būna, kai kartais lepteli kažką, dėl ko paskui prikandi liežuvį ir pagalvoji kaip aš čia taip. Tai man taip neseniai įvyko su viena jogos mokytoja, kai mes, kupinos didžios pagarbos viena kitai, nesusitarėm, kuri kurią praleis pirmą pro duris (idiotiška situacija, užknisa visada), ir man visai nemąstant išsprūdo „eikite pirma, juk Jūs vyresnė“. [...]
Pats baisiausias dalykas ne tas, kad vyrai laiko pareiga iš karto pasisiūlyti išsiskyrusiai moteriai, – atviravo man tetulė Chulija. – Svarbiausia, jų nuomone, kad bendraujant su išsiskyrusia nereikia jokios romantikos. Vyrai tokiais atvejais nededa nė menkiausių pastangų, kad laimėtų atsaką, jie nežarsto komplimentų, – tiesiog pateikia pasiūlymą kone iš pirmo žvilgsnio ir, be to, be [...]
Oi, kokis didis džiaugsmas vakar nutiko! Toma jau senokai kliedėjo, kad pirks šunį, ir štai pagaliau išaušo iškilmingoji diena, kai dailiu mostu buvau pakviesta padėti supirkti mažyliui kraitelį ir išsirinkti naująjį šeimos narį!
Tokios dienos man yra Vienetinės ir Stebuklingos (neveltui vakar buvo 27 – mano laimingas skaičius). Uojetau, kaip aš spurdėjau! Visos mielos smulkmenėlės – [...]
Aš nebuvau taip tvirtai įsitikinusi, bet Džemis pasakė, kad aš mergiotė, o mergiotės visada fantazuoja, todėl kiti žmonės jų nekenčia, ir jeigu aš pradėsiu elgtis kaip mergiotė, tai galiu eiti ir pasiieškoti kitų draugų.
Pagalvojau, kad šiokia tokia klasika, paskui man pasiūlė iš vaikų bibliotekos skyriaus ją pasiimti – pagalvojau: gal ji ne man?, paskui pasiėmiau, [...]
Čia pastebėjau, kad jau senokai skyreliui Bedarbystės džiaugsmai nerašiau, tai kad neduokdie nepagalvotum, jog džiaugsmai liūdesiais pavirto, imuosi toliau gvildenti šią atktualią nūdienos temą.
Gal skaitei ar girdėjai, kad Kubiliaus jaunėliui sūnui teko laimė Darbo biržoje užsiregistruoti ir jis tėveliui papasakojo, kaip neefektyviai ši institucija dirba beigi valstybės lėšas švaisto. Atseit jos veikla nėra orientuota į [...]
Medžiai patys negali patikėti tuo, kas jiems nutiko: svaigūs karuselės dūmai aplipdė pirštus ir sustingdė amžiams, o aš kasdien transformuojuosi į kobrą, skėrį ir žuvį, mikliai keičiu pavidalus, nepamiršdama kvėpuoti. Kažkas naktimis sužiaumoja visą mano šokoladą su braškėmis ir jogurtu, ir ne tik pasaulis sustingdytas, laikas taip pat.
Kaip gyvenu? Nuostabiausiai.
Lioviausi valgyti šiltakraujų gyvūnų lavonėlius, todėl [...]
Visuomet šventai tikėjau, kad bananuose knibždėte knibžda linksmųjų smagiųjų laimės hormonų, todėl jei jautiesi liūdnas, paniuręs ar be priežasties pavargęs, griebk porą kekių geltonųjų palmių stebuklų ir keliauk virtuvėn. Jei pritrūks fantazijos, ką iš jų galima pasigaminti – užsuk čia, kur vyko bananų savaitė!
O aš savo ruožtu pristatau bananų apkepą, kuriam reikės: viso kilogramo bananų, [...]
Svarstau, kada gi supratau, jog norint toliau gyventi reikia daug smarkiau nei anksčiau stengtis. Tiesiog gyventi. Nė nežinau kodėl, visada įsivaizdavau gyvenimą kalno pavidalo. Vaikystė, paauglystė ir suaugusiojo gyvenimo pradžia buvo kopimas. Vėliau, atėjus keturiasdešimtmečiui ar penkiasdešimtmečiui, prasidėdavo leidimasis, savaime suprantama, svaiginantis riedėjimas mirties link. Ši, ko gero, gana paplitusi mintis – neteisinga. Kasdien vis [...]
Visais klausimais, kurie susiję su mano kūno gerove, esu linkusi griežtai ir atsakingai tartis su pačiu savo kūnu. Kažkaip pavyko neužmigdyti tos sveikos vidinės nuojautos, kuri pataria, ką geriau valgyti, ko ne, kada pasportuoti, kada pamiegoti; nuojautos, kurią mes visi neabejotinai turime, nes esame gyvūnai. Tokios gyvensenos filosofijos, kaip joga, pavyzdžiui, padeda dar labiau priartėti [...]
Nenorėjau vaiko ne mažiau nei ji. Ar ne tiesa, kad nuo tos akimirkos visas gyvenimas buvo veiksmų, kurių jis nenorėjo, seka? Beviltiškai nuobodus darbas, kad įrodytų esąs atsakingas šeimos vyras. Persikėlimas į per brangų, ponišką namą, kad įrodytų savo brandų tikėjimą tvarkingumo ir geros sveikatos principais. Antras vaikas, kad įrodytų, jog pirmasis nebuvo klaida. Namas [...]
