Grybų sultys
Medžiai patys negali patikėti tuo, kas jiems nutiko: svaigūs karuselės dūmai aplipdė pirštus ir sustingdė amžiams, o aš kasdien transformuojuosi į kobrą, skėrį ir žuvį, mikliai keičiu pavidalus, nepamiršdama kvėpuoti. Kažkas naktimis sužiaumoja visą mano šokoladą su braškėmis ir jogurtu, ir ne tik pasaulis sustingdytas, laikas taip pat.
Kaip gyvenu? Nuostabiausiai.
Lioviausi valgyti šiltakraujų gyvūnų lavonėlius, todėl dabar pusryčiams sumuštiniai su sūdyta lašiša, pietums orkaitėje kepta lašiša, o vakarienei ikrai ir daržovės, ir kiviai su varškės kremu. Nu ir tos visos trintos kreminės sriubos.
O kai mano šlaunys buvo gundančiai apvalios, guodžiau save, kad tai labai moteriška, o kai jos vėl artėja prie blauzdų apimties, nereikia guostis, reikia džiaugtis, nes aš šlovinu jaunystės kultą ir esu pasiryžusi jam vergauti, nes paauglės visuomet laimės prieš bobas savo išvaizda, o protą savo mažumėlę lavinu, taigi šia prasme neregresuoju (ir nestresuoju). Jaučiu net ir Gombrowicz‘ius man patiktų mažiau, jei būtų tik talentingas rašytojas, bet nebūtų bendramintis dėl jaunystės kulto ir vyriškumo išaukštinimo (jis rinkosi jaunuolį vs. jaunuolę, nes joje slypi motinystės užuomazga, kuri žada savo esybę atiduoti vaisiui, o ne pasaulio užkariavimui žavesiu). Ir bla bla bla nereikia man čia komentarų apie moters prigimtį, jei jau norite būti gyvūnėmis, tai kodėl siekiate tapti gražesnėmis už vyrus, juk visame faunos pasaulyje patinėliai savo išvaizda prieš pateles ir vienas prieš kitą pučiasi ir rungiasi, meskit šalin akių tušą ir plaukų tiesinimo žnyples, pažiūrėsiu, kas tuomet jus norės apvaisinti.
O įrašus jau gal kokius tris buvau per šį nerašymo laikotarpį pradėjusi, bet tam tikroj vietoj užstringu, ir nieko sau negaliu padaryti. Man dar niekad taip nebuvo. Jaučiuosi keistai neįgali suregzti ilgesnio nei viena pastraipa teksto. Tai varo mane iš proto. Ir paskui va kokie nenormalūs įrašai gaunasi. Maloniai prašau atleisti.
(nes man mylimasis sako, kad geriau rašyčiau savo nuomonę, nei tuos visus receptukus, bet aš sakau, kad mano nuomonė gali įžeisti nemažai žmonių, ir va, prašau (atleisti (iš užimamų pareigų (haha))))
Hits: 6
1 komentaras
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
Cha, priešpaskutinė pastraipa labai tinka ir man. O dėl paskutinės pastraipos labai sutinku su tavo mylimuoju. Receptus galima susikurti, nieko čia sudėtingo. O štai nuomonė įdomi, net jei įžeidžianti. Man asmeniškai – ypač jei tokia. Kita vertus yra žmonių grupė, kuri įsižeidžia ir knygas skaitydama.
Nu ką čia bepasakyti…(prašau (atleidžiu (iš užimamų pareikų(hi hi)))) 😉
Smagu sulaukt naujo iraso po pertraukos;)
Nu laba diena! kas čia su tuo mėsų nevalgymu visiems? kodėl čia taip sugalvojai? 🙂
Bet kai nieko nerašau, tai prenumeratorių skaičius auga, o paskui pamato ir nustemba patys: “kokias čia nesąmones aš prenumeruoju?” ir atsisako.
O kai rašiau, tai dar galvojau, kad jei ir niekas nepritars, tai bent Salomėja pritars.
Lina, taip man ir reikia 😉
Senegalo upe, man dar smagiau jį publikuot. Va, ir komentarai mieli.
Tomule, aš nieko negaliu padaryti, organizmas pats priešinasi (gal ir gerai, kad Tu tos jogos nepradėjai lankyt, matai, kas darosi)
Čia tu rimtai taip apie mane galvoji? 😀
Nu, galvoju, kad Tau motinystė nėra būtinas moteriškumo atributas, netgi priešingai.
Viskas kūl :)) pasisakysiu tik apie lavonėlius – nevalgau lavonėlių, valgau grobį :)) lavonėliai – kritę gyvūnai 🙂 Daugaiu šita tema nieko nebesakysiu, tik sureplikavau :)) a šeip viskas čiki 🙂
Gal aš dar vegetarizmo tema atskirą įrašiuką kada sukurpsiu, šiaip tikrai negaliu vadintis mėsėdžių prieše, kai dar pernai tokia pat buvau ir, poreikiui atsiradus, vėl tokia patapsiu, bet dėl terminologijos leisiu sau pasiginčyti – kai žmogus miršta nuo ligos arba jį nušauna (Kedys), jis abiem atvejais tampa lavonu, o tai su gyvūnais jau kitaip?
Tau reikia saulės, siūlau eiti rezervuoti kelionės 😉
Ir visos problemos pradės spręstis.
Aš irgi laukiu pavasario ir vasaros, nes užkniso abejingas dangus ir abejingos mintys, nuotaika etc. 🙂
Svarstau apie galimybę žiemą gyventi pvz., Ispanijoje Ж)
Nenervink, GinG, arba varom kur nors kartu – aš viena kažkaip nesu linkusi keliauti, o su manim niekas nevažiuoja – matai, jiems darbai, mokslai…
(nu šiaip aš problemų neturiu, jei nesirašančio tinklaraščio nelaikytume problema)
Aha, dėl manęs tu teisi. O su manim irgi niekas nevažiuoja, žinok :).
Aš kartais pagalvoju koks jausmas būtų būti vegetare, bet tada viską žinantis organizmas tą pačią sekundę pareikalauja kepsnio :). Todėl stengiuosi negalvoti:)
Kadangi pirmiausia pamačiau pavadinimą…pasišlykštėjau, kad net sukratė. Džiugu, kad čia neatradau recepto;)
O dėl nuomonės, jos reikia. Kam kitam ir yra šis tinklaraštis. Tam, kad turėtum pasidalinti savo nuomonė ir, kad būtų proga išklausyti kitų.
Visada smagu išgirsti kiek kitokią nei daugumos nuomonę.
O Tu juk planuoji turėti vaikučių?
So, planuoju, bet labai kadanors 🙂
Aš kai nusprendžiu keliauti viena, nes nerandu su kuo, tada būtinai atsiranda kas pasiūlo 🙂 Skriskit, merginos, į Barseloną [vis tiek aš ten gyvensiu – murmu panosėj] :))
Tai aš tik ir turėjau galvoje nesirašančio tinklaraščio niuansą 😉 Manau jis tau yra labai svarbus.
O šiluma atitirpdytų ledus galvoje 😀
Bet juk reikia ir ramybės periodų – kaip gamtoje, kai, pvz., meškos miega žiemos miegu, kad neimtų jų žiemos speigų depresijos 😉
O kelionė – smagus dalykas, pasvarsčiau, kad jau nuo kovo mėn. galiu kur nors iškylauti, nes bus 4 laisvos 11-14 d., beje ir vasarį bus 13-16 d. laisvadieniai. Taip ir norisi jau pirkti bilietą savaitgaliui į Barseloną (ten ir paminėčiau Lietuvos valstybines šventes su Ispanijos lietuviais 🙂
Kovo mėnuo dar labai toli :(, bet jei man darbas ant galvos netikėtai nenukris, tuo metu planuojamės tokią vieną egzotišką kelionę (brolis vakar pagrasino: “nedrįsk susirasti darbo!”, malonu, kai šeima palaiko)
Pink, o toks neetiškas klausimas – ar negalvoji pati sau susikurti darbą? Juk matai, kad Tave palaiko ne tik šeime:)
Koks čia neetiškumas – čia paskatinimas!
Savotiškų smulkių darbelių aš sau susikuriu šiuo vadinamu bedarbystės laikotarpiu (nes lašiša kainuoja gi), bet legalaus verslo iš to neišeitų padaryt. O šiaip, aišku, norėčiau sau bose patapt, tik verslo idėjos neturiu 🙁
Bet gal svajonę turi? Juk viskas prasideda nuo svajonės ir pirmo žingsnio!:)
Žinau, Lorca, nuo ko viskas prasideda, tačiau mano svajonės susijusios ne su darbu, o su poilsiu 🙂 Jaučiu reiktų dar porą butų nusipirkt ir juos nuomot, būčiau mini NT magnatė!
Porą daugiabučių;)
Nežinau, kažkaip įstrigo man šitas tavo įrašas, nors ir kiti įstringa…taigi vėl grįžtui prie jo…labai džiaugiuosi, kad atradai jogos džiaugsmus…, nors man tavo kojos (ypač palyginus su mano 🙂 ) visada atrodė Tobulos…o tavo kulinariniai įrašai niekuo nenusileidžia likusiems (tokie kitokie nei šiaip randi pagooglinus)…ir dar kai kas…bet šitą gal jau pasiliksiu sau 🙂
Nu, p. Lina, kas čia per intrigavimai ir nesakymai? Bent jau el. paštu ar skaipu prašom pranešti!
🙂 Geras įrašas. Joga yra absoliutus gėris, o kur lankai jeigu ne paslaptis?:) Man pačiai irgi buvo, “ai, nenoriu mėsos”… tikrai, kažkaip nenorėjau, bet va, po kurio laiko, tyrimai pasakė, kad prieš prigimtį nepakovosiu, tai būk tiesiog atsargi, ir stenkis gauti tų medžiagų iš kitų produktų.
aaa… pagal kojeles matau,kad teisingai ieškai;)
arūne, lankau jogos centrą Prana, kuriame mokoma pagal klasikinę Šivanandos sistemą. Aš dar labai neseniai lioviausi tą mėsą valgyti, ir jokiais būdais netvirtinu, kad taip bus visuomet, tiesiog šiuo metu nesinori. Žinau, kad mano kūnelis ir taip geležies stokoja (nors anksčiau mėsą ėsdavau kasdien), tai planuoju profilaktiškai papildomai šio dalyko pavartoti. O šiaip – esu savo organizmo fanė ir griežtai klausau jo nurodymų, taigi prireikus valgysiu viską, ką kūnas lieps!
😉 Užsiregistravau nežinau keliuose forumuose ir parduotuvėse, paskelbdama mirtinai reikalingos suknios paieškas 😀
Pink, tai merk savo vestuvinę į melynus dažus :))
Haha, kad pasijonį teks panaudoti, tai mąsčiau, bet apie dažymą suknios dar nebuvo mintis kilusi…
1illness