Carson McCullers „Vestuvininkė“
Ir karas, ir pasaulis tokie dideli, nesuprantami ir taip greitai viskas vyksta. Kai labai ilgai galvoji apie pasaulį, darosi baisu. Baisu ne vokiečių, ne bombų, ne japonų. Ji bijo, kad karas apsieis be jos ir kad pasaulis lyg ir palieka ją nuošaly.
Joanne Harris „Penki ketvirčiai apelsino“
Tačiau taip samprotauja suaugę. Anuomet mūsų tikėjimo neribojo [...]
Saldžių sapnų (The Good Night) – kai gyvenimas sapnuose tampa žymiai mielesniu, nei atsibudus, kažkas tikrai yra ne taip. Pagrindinis filmo veikėjas visomis išgalėmis stengiasi kuo ilgiau miegoti ir tęsti sapną, kur jo mylimoji – Penélope Cruz – nuolat kužda ausytėn, kad jis be galo nuostabus ir talentingas, keičia savo išvaizdą pagal jo pageidavimus, o [...]
Palauk, nešviesk taip aštriai, švelnūs garsai ir tolygus pasaulis dar tegul gaubia mane kaip languota vilnonė antklodė, nes aš ką tik pabudau ir viena mano koja dar sapnų tikrovėj, kita jau po stalu prie kompiuterio, o mintys per vidurį, saldų ir sultingą (ant veido trykšta granatų sultys, lipnūs pirštai terlioja klaviatūrą, sapnų galiukai prilimpa prie [...]
Slyvos trykšta kumščiuose, išlaisvindamos ilgai kauptas vasaras ir atodūsius, vairuoju naktį, valytuvais brūžuoju, Tavo akys vynuogės, Tavo delnai jaukūs paukščiai, tirpsta medus keptuvėje ir tarp krūtų, spurda raudonėliai ant picos papločių, ir jei dabar būtume kitais žmonėmis, o, kaip viskas būtų.
Apelsinai šnara alegorijas apie ūksmingas giraites, alėjų pavėsį, nepadorius šešėlius ir sunkiai sulaikomus garsus, sunkiasi [...]
Na, kad po praėjusio įrašo nepasirodyčiau visai išpuikusi princesė, nesirūpinanti visuomenės nuskriaustaisiais, pasipasakosiu, ką veikiau pastaraisiais vakarais – ogi mezgiau mažyliams iš globos namų kojinaites. Gali būti, kad esu neteisi, bet man atrodo, kad tiems vaikučiams labiausiai pasaulyje trūksta individualaus dėmesio – kad kažkas kažką padarytų asmeniškai dėl jų, nes jie įpratę prie kolektyvinės drausmės, [...]
Kažkaip niekada nerašiau apie politiką, bet dabar parašysiu. Nes jau juokas ima visaip kaip iš šito suknisto socialinio neteisingumo, kuris viešai vadinamas socialiniu teisingumu.
Esu radikaliai liberalių pažiūrų, su anarchijos prieskoniais (ne, tikrieji anarchistai nėra banditai, tai žmonės, tikintys, kad be valdžios gyventų geriau. Ir aš tuo tikiu). Nes kai dirbau ir mokėjau mokesčius valstybei, nuoširdžiai [...]
Per jogą vėl priminė apie pozityvaus mąstymo jėgą, sako, gal Jums sunku patikėti, bet gyvenimas tikrai gali apsiversti šimtu aštuoniasdešimt laipsnių, jei tik išmoksite pakeisti savo mintis iš neigiamų į teigiamas. O man kažkaip visai nesunku tuo tikėti, priešingai, būtų sunku abejoti tuo, kas natūralu!
Susimąsčiau, ar dažnai žmonės jaučiasi esą sėkmės kūdikiais?
Vėlyvojoje vaikystėje ir ankstyvojoje [...]
O šiandien šunytės gimtadienis, netgi ne bet koks, o jubiliejinis – penkeri sueina!
Ir nei čia švęsti, nei nešvęsti, nes jei švęsti, tai kaip? Sukrauti dešrų tortą ir laukti, kol viską suėdus apsivems?
Na, vakar nepaprastai ilgai žaidėme panemunių pievose, šiandien dažniau apdovanojame skanėstais, bet apskritai tai gyvūnų gimtadienių šventimas man primena mažų vaikų, pavyzdžiui, pirmuosius gimtadienius, [...]
Visgi nusprendžiau, kad savarankiškai mankštintis man nepavyksta. Nors kam spręsti tai, kas akivaizdu? Taigi iš esmės turiu mokėti kitiems žmonėms pinigus vien už tai, kad prisiversčiau lankyti užsiėmimus. Tikriausiai kokį penktą kartą imsiuos jogos. Kaip motyvaciją nusipirkau pieno baltumo sportinį kostiumą, nes jogos mokytojai visuomet rengiasi šviesiai ir aš su savo raudonom kelnėm jausdavausi nesuteikianti [...]
Lyja, šlapia, bet gal viskas tik mūsų galvose? Ar siena griuvo mūsų galvose?
Ir kai bėgau (sapnuose, bet kiekvieną naktį) į Vakarus, į laisvę, į geresnį rytojų, žinojau, kad už tai kalėjime kentės visa mano šeima, bet laisvė ir Vakarai juk už viską svarbiau, bėgimas už viską svarbiau, bėgimas kaip tikslas pateisina viską. O visi tie, [...]
