Loading posts...
  • Trent Dalton: Berniukas nuryja visatą

    Dalykas tas, sakė Bikė Dang, kad australų vaikystė esti tokia idiliška ir džiaugsminga, kupina iškylų į pajūrį, kriketo žaidimų kiemuose, kad suaugusiam australui nėra jokios vilties pateisinti savo vaikystės lūkesčius. Dėl idealios…

  • Hannah Kent: Gerieji žmonės

    Bet tą akimirką Nensė pajuto bežadį raginimą pašnekinti Onję. Pajuto dvejonę. Skaudų ilgesio žvilgsnį. Taip dažniausiai ir būdavo. Asmeniškas skausmas, niekam nerodomas, bet kartais, per vieną atodūsį, kažkas prasiveria ir pamatai visa…

  • Michail Bulgakov: Jaunojo gydytojo užrašai

    Jis mostelėjo milžiniška ranka, priešais Korotkovo akis sutrupėjo siena, ir trisdešimt mašinėlių ant stalų, dzinktelėjusios skambučiais, užgrojo fokstrotą. Pajudėjo trisdešimt moterų ir, siūbuodamos klubais, gašliai trūkčiodamos pečiais, kreminės spalvos kojomis mėčiodamos baltą…

  • Hannah Kent: Paskutinės apeigos

    Aš tyliu. Nusprendžiau užsidaryti nuo pasaulio, užrakinti savo širdį ir saugoti tai, ko iš manęs dar nepavogė. Negaliu leisti sau pamažu užgesti. Laikysiuos už to, kas esu viduje, ir stipriai apkabinsiu viską,…

  • Barbara Mertz: Raudonoji žemė, juodoji žemė: kasdienis gyvenimas senovės Egipte

    Labai svarbi turtingo žmogaus rūmų dalis buvo sodas. Geriausiu atveju ten teliūškuodavo tvenkinys, apsuptas rūpestingai prižiūrimų medžių ir gėlynų. Kaip žino kiekvienas sodą turintis laimingasis, praleisti dieną patogiai įsitaisius žaliuojančių medžių pavėsyje,…

  • Rasa Ambraziejienė: Laumakio raganos. Tautotyrinės sakmės

    Ir daosių uvei (neveikimas), ir hindusų akarma (neveikimas) kreipia į vidinį gyvenimą, į nesusitapatinimą su savo veikla. Tai, kas nutinka išoriniame pasaulyje, nėra pernelyg svarbu, bet labai svarbu tavo santykis su tuo,…

  • Hermann Hesse: Paskutinė Klingzoro vasara

    O Dieve aukščiausias, jo laukė tūkstančiai daiktų, stovėjo tūkstančiai sklidinų taurių! Nėra žemėje daikto, kurio nevertėtų nupiešti! Nėra pasaulyje moters, kurios nevertėtų pamilti! Tad kodėl egzistuoja laikas? Kam ta idiotiška kaita, kodėl…

  • Michelle Moran: Nefertitė

    Kai virš Tėbų leidosi saulė, ant kalkakmenio uolų žerdama paskutinius spindulius, ilga eisena nusidriekė per smėlį. Tarp kalvų vinguriuojančioje procesijoje pirmieji ėjo Aukštutinio ir Žemutinio Egipto viziriai, paskui Amono šventikai, o įdurmu…

  • Edward St Aubyn: Motinos pienas

    Tomuko riksmas Robertui priminė jo paties bejėgiškumą: bedantės burnos niežulį, nevalingus galūnių trūkčiojimus, minkštą momenėlį, kuriame tūnančias smegenis buvo galima pasiekti mažiausiu nykščio spustelėjimu. Robertas prisiminė, kaip kadaise įsimindavo daiktus nė nežinodamas…

  • Vaiva Rykštaitė: Pirmąkart mama

    Drauge su dukra manyje gimė motina. Ir nors negaliu ja būti kiekvienam mažyliui, nuo šiol esu kiekvienos motinos sesuo. Anksčiau naujai sutiktų moterų klausdavau, kiek joms metų, o dabar domiuosi, ar turi…