Rūta Šepetys: Druska jūrai

Plūduriuodami juodoje jūroje turėjome žiūrėti, kaip siaubingai miršta tūkstančiai žmonių. Prispaudusi prie savęs kūdikį užsimerkiau. Bet mintyse negailestingai regėjau: baisingai pakrypęs denis; moteris meta jūreiviui kūdikį. Jis nesugauna. Kūdikis atsitrenkia į valties šoną ir plumpteli jūron. Tūkstančiai žmonių iš nevilties šoka žemyn ir užspringę vandeniu skęsta. Dumbliai užkemša burnas ir nosis, plaučiai subliūkšta. Aukštos bangos, tūžminga jūra, sniegas ir vėtra.

Kažkaip įsivėliau aš į tą Antrojo pasaulinio karo temą – kai pagalvoji, kad tokie siaubingi dalykai vyko taip neseniai, šiurpas nupurto suvokiant, kad visa tai gali ir mums nutikti, bet kada. Po visai patikusios Tarp pilkų debesų mielai paėmiau į rankas Druską jūrai. Nors čia veiksmas vyksta Rytprūsiuose, kur didesnė baisybė grėsė iš nacių stovyklos, rusų invazija dar žiauriau sustiprino pavojingą kasdienybę.

Druska jūrai

Romanas nepaprastai stipriai emociškai įtraukė – nors iš pradžių kiek trikdė tai, kad istorija pasakojama net keturių personažų lūpomis, bet įsivažiavus negalėjau paleisti knygos iš rankų. Neveltui autorė Carnegie medalį už šį nuostabų kūrinį gavo. Esu sužavėta, kartu ir supurtyta žiaurios karo tikrovės. Rekomenduoju paskaityti ir Tau.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.

Facebook komentarai

1 Comment

Join the discussion and tell us your opinion.

2slave-girl
2022 02 17 at 15:59

1pretension

Leave a reply