Juk vienintelis dalykas, kuris teikia merginos gyvenimui prasmę ir orumą, yra visiškos, neginčijamos, grynos ir garbingos laisvės siekimas. Kokio di dar esama mergystės tikslo? Tiktai nusipurtyti įsisenėjusį priklausomybės ir išnaudojimo jungą. Mylinčios…

Kelios miniatiūrinės iš purvo drėbtos trobelės ir rusenantis laužas vidury kiemo nukėlė mane į tolimą praeitį. Mėnulio šviesa – vienintelė jų elektra, vandenį maistui ir praustis užsivirina ant laužo. Šios žavios ir…

– Nė vienas žmogus, – paaiškino Birkinas, – neperpjauna kitam žmogui gerklės, jeigu nenori to daryti ir jeigu antrasis nenori, kad jam perpjautų. Tai absoliuti tiesa. Žmogžudystei įvykdyti reikia dviejų asmenų –…

Susigundžiau apsakymų rinkiniu dėl siekio perskaityti visą mūsų kalbon išverstą José Saramago kūrybą ir kaip tik vienas jos gabalėlis pateko į šitą knygą, bet jis tik dar labiau sujaukė mano nuomonę apie…

– Dabar galiu viso pasaulio atsisakyti: to, ką mačiau, užtenka visam gyvenimui. Nieko daugiau nebenoriu ir nebetrokštu, – pasakiau išeidamas iš šventyklos kiemo. Mažumėlę užsikrėčiau Indija. Esu skaičiusi nemažai romanų, kurių veiksmas…

Džefis čia buvo laikomas keistuoliu – tai įprasta koledžo žmonėms, jie visada taip galvoja išvydę tikrą žmogų, juk koledžuose mokslinama beveidė vidurinioji klasė, kuriai didžiausia laimė gyventi miestelių pakraščiuose, gretomis surikiuotuose išdailintuose…

Rikardas Rejišas sklaido rankas, lyg graibydamas pilkšvą kambario prieblandą, paskiau, vos įžiūrėdamas žodžius, rašo, Meldžiu dievus tik to, kad jie suteiktų man malonę nieko jų neprašyti, o parašęs nebežino, ką dar galėtų…

Tie, kurie mano, kad knygų aprašymai šiame tinklaraštyje yra tik knygų aprašymai, klysta. Ji visad atrodė tarsi tik ką pakilusi iš lovos su meilužiu arba tuoj ten atsigulsianti. Susidėlioja tokia grandinė: Millerio…

Niekaip negalėjau prisiversti skaityt darbo skelbimų. Vien mintis apie tai, kad sėdžiu priešais už stalo įsitaisiusį žmogėną ir skiedžiu jam, kad man reikia kaip tik šito darbo ir kad jam tiesiog idealiai…

Pasitaiko tokių dvasios būsenų, beveik antgamtiškų, kai visa gyvenimo gelmė atsiskleidžia visai įprastam reginy, atsiveriančiam mūsų akims. Jis tampa tos akimirkos simboliu. Nedidelė knygelė, įdomi savo forma. Tai net ne dienoraščiai, kaip…