Loading posts...
  • Lars Saabye Christensen: Įbrolis

    Mundusas uždeda ranką jam ant peties. – Ar žinai, ką reiškia „Mundus vult decipi“? – paklausia. Arnoldas šypsosi. Jis žino veik viską. – Pasaulis nori būti apgaunamas, – išberia jis. Mundusas aikteli…

  • Karl Ove Knausgård: Anapus pasaulio

    Galbūt visiems pasitaiko trumpai iškristi iš laiko, galbūt – niekam, nežinau. Bet mintis graži: kad turime savybių, kurios kiekvienam atrodo unikalios, dėl to ničniekam apie tai neprasižiojame. Dalykų, kurie mums visiems žinomi,…

  • Jens Christian Grøndahl: Luka

    Meilę jis kartais palygindavo su muzika ne todėl, kad užeidavo poetiška nuotaika. Bet meilė tokia pat neregima ir nesuprantama, gal dėl to, kad nėra ko suprasti. Beasmenė atmainanti jėga, randanti sau kelią…

  • Jorge Luis Borges: Smėlio knyga

    Mirtis (arba jos užuomina) pripildo žmonių gyvenimą kilnių jausmų ir prasmės. Jausdamiesi netvarūs, žmonės atitinkamai ir elgiasi; kiekvienas jų veiksmas gali būti paskutinis; nėra veido, kuris nesutirptų, kaip sutirpsta sapnuoto veido bruožai.…

  • Jean-Paul Sartre: Brandos amžius

    Aš mėgstu savo žalias užuolaidas, man patinka vakarais pakvėpuoti savo balkone grynu oru ir nenorėčiau, kad kas nors pasikeistų, man patinka piktintis kapitalizmu, bet nenorėčiau, kad jį sugriautų, nes tada nebeturėsiu dingsčių…

  • Jean-Paul Sartre: Siena

    Tą akimirką man pasirodė, kad prieš akis regiu visą savo gyvenimą, ir pagalvojau: „Visa tai prakeiktas melas.“ Gyvenimas buvo bevertis, nes pasibaigė. Stebėjausi, kaip galėjau vaikščioti, juokauti su merginomis: tikrai nebūčiau pajudinęs…

  • Henrikas Pontopidanas: Peras, laimės kūdikis

    Aš manau, – nors ir kaip nemėgdamas paradoksų, – kad laimė yra didžiausia nelaimė, kokia gali ištikti mūsų dienų žmogų, nes… nes devyni šimtai devyniasdešimt devyniais atvejais iš tūkstančio nesugebame ja pasinaudoti…

  • Jens Christian Grøndahl: Spalio tylėjimas

    Pirmuosius kelerius metus jis augo ir tarpo, šis gyvas, chaotiškas ir daugiabalsis pasaulis, kol viską užpildė. Visais savo įvykiais ir visu planavimu, ir visa rutina jis užėmė erdvę tarp mudviejų. Mes stovėjome…

  • Mingmei Yip: Šilko kelio daina

    Nudžiugusi, kad aplink nėra nė gyvos dvasios, ėjau toliau neatsispirdama pagundai liesti beveik viską: keistas gėles, grublėtą medžio kamieną, drėgnus, švelnius kaip naujagimio oda lapus, į gyvūnus panašius akmenis, švelnų kaip įsimylėjėlio…

  • Rokas Flick: Paskutinis traukinys

    Šią knygą pasirinkau skaityti dėl pakankamai įdomaus laikotarpio, kuriame vyksta dalis veiksmo: Antrasis pasaulinis karas ir pokaris, bei vietovių – veikėjai ne kartą atvyksta į Kauną. Šiuo požiūriu knyga nenusivyliau – autorius,…