Rokas Flick: Paskutinis traukinys

Rokas Flick Paskutinis traukinysŠią knygą pasirinkau skaityti dėl pakankamai įdomaus laikotarpio, kuriame vyksta dalis veiksmo: Antrasis pasaulinis karas ir pokaris, bei vietovių – veikėjai ne kartą atvyksta į Kauną. Šiuo požiūriu knyga nenusivyliau – autorius, detaliai išstudijavęs praeities smulkmenas, išsamiai perteikia skaudžias karo aktualijas, nesibodi aprašinėdamas žiaurumus ir niūrą alkaną kasdienybę. Smalsu persikelti į anuometinį Kauną, sužinoti, kaip atrodė miestas, būdamas Laikinąja sostine.

Tačiau čia visas įdomumas ir baigiasi. Teneįsižeidžia šio rašytojo gerbėjai (išsižiojau sužinojusi, kad tai ne pirmasis jo kūrinys), bet tokios prastos knygos dar niekuomet nebuvau skaičiusi. Jos stilius priminė mano pačios pirmuosius rašytojiškus bandymus, kuomet, būdama penktokė, kūriau romanus į sąsiuvinius langeliais. Neįsivaizduoju, kodėl buvo nuspręsta išleisti šį kūrinį, negi tik dėl istorinės tiesos?

Veikėjų charakteriai piešiami tragiškai – iki galo taip ir nesupratau, ar pagrindinis herojus yra smalsus, nerimastingas, slegiamas praeities, teisuolis, išdavikas, godus gobšūnas, atlaidus švaistūnas ar nuotykius mėgstantis gašlūnas? Tiesiog prieš akis neiškilo aiškus nė vieno veikėjo vaizdas. Ne veltui sakoma, kad rašytojai yra geriausi psichologai, iki giliausių gelmių pažįstantys žmonių charakterius – jų perteikimo ir tikiuosi atsivertusi knygą. Čia to visai neradau. Veikėjų veiksmai ir kalba prieštarauja patys sau, istorija pilna nenuoseklumų ir kvailų klaustukų.

Kai jau supratau, kad nieko gero iš knygos neverta tikėtis, ėmiau smagintis tais absurdiškais neatitikimais: jei tiesiogine kalba veikėjas akivaizdžiai išreiškia, pavyzdžiui, nerimą ir susirūpinimą, autorius po kablelio ir brūkšnio pareiškia, kad tai buvo kokia nors priešinga emocija, tarkim, smalsavimas ir šelmiškumas. Ir taip nuolat! Nesilaikoma elementarių rašymo taisyklių, už kurių nepaisymą mokytojos jau septintokams raudonai pribrauko sąsiuvinius – vienoje pastraipoje sakinys po sakinio kartojamas Svetlanos vardas, kažkodėl nepakeičiant jo įvardžiu ji ar tiesiog moterimi; jei tiesioginėje kalboje veikėjas prašo liautis ašarojus, iš karto po to į jį pažvelgiama ašarotomis akimis…

Į siužetą, matyt, pikantiškumo dėlei įpinta meilės istorija. Visai nevykusi. Bendrauja bendrauja normaliai vyras su moterimi, ir staiga nei iš šio, nei iš to jau abu sau sako įsimylėję, ji netgi svarsto, kad gal negerai už jo ištekėti ir išvykti palikus artimuosius. Iš kur visa tai? Knygą baigiau skaityti vien dėl to, kad pasimėgaučiau vis labiau nustebinančiais neatitikimais, nenuoseklumais ir netikėtumais.

Iš pradžių varčiau knygą, ieškodama vertėjo pavardės – vyliausi, kad tiesiog man į rankas pateko katastrofiškas vertimas, tačiau ne, kūrinys rašytas lietuviškai. Manau, kad ne vienas vertėjas sugebėtų pataisyti bent bendrąsias stiliaus klaidas.

384 puslapiai, kuriuose, deja, nesugebėjau rasti nė vienos man bent kiek patinkančios citatos.

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 0

9 Komentarai

Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.

knygoholike
2012 08 06 | 12:17

deja, man šis “rašytojas” irgi sukėlė pasibaisėjimo jausmą – neseniai perskaičiau “šiaurės sacharą”. tema gan įdomi, bet jau kalba… kraupu. nusprendžiau neskaityti to jo naujojo kūrinio.

Lorca
2012 08 06 | 14:01

Apie šitą knygą ir apie jos autorių neseniai girdėjau per TV, kažkurią savaitės dieną rytais pristatinėjant knygas. Buvau beveik susigundžius paskaityti, nes autorius neva “garbus akademikas” , tik nepamenu kokioje srityje .
Ačiū už antirekomendaciją – negaišiu laiko 🙂

PinkCity
2012 08 06 | 14:31

Taip, taip, habilituotas socialinių mokslų daktaras ir profesorius, tačiau tie socialiniai mokslai tikrai nėra psichologija…

knygoholike
2012 08 06 | 19:08

jis ekonomistas, rodos. lietuvos vokietis, kaip suprantu. dėl to dažnai imasi temų apie prūsijos karalystę, vokiškąją klaipėdą, mažąją lietuvą ir t.t. temos įdomios, bet… bet čia tas atvejis – kai gali nerašyti, geriau ir nerašyk…

Komentaras
2012 08 23 | 20:21

Perskaicius si straipsni ir komentarus bei “issiziojau”… Pats skaiciau abi knygas. Neina atitraukti akiu ir minciu is malonumo skaitant. Kad, taip zmones reaguotu kaip sitam jusu puslapyje, tai sunku isivaizduoti. Kazkodel iskart pirmoji mintis, jog netikra viskas cia.
Tik geriausios rekomendacijos!

Boleslovas
2013 03 26 | 17:36

Puiki knyga. Kai kuriems komentatoriams: jei negali skaityt – tai ir neskaityk. Nes ieškot vienoje vietoje, ko nepadėję.

PinkCity
2013 03 27 | 9:14

Mano atveju tai aš turėjau knygą perskaityti iki galo, nes buvau ją gavusi iš leidyklos specialiai tam, kad parašyčiau apžvalgą. Žinoma, po šitokios apžvalgos daugiau knygų man nebesiunčia, bet aš nesu parsidavėlė ir negaliu rašyti, kad yra gerai, jei yra blogai. Labai blogai.

Nijole
2020 01 10 | 17:48

labai geros knygos nuostabus rasytojas tik negaliu rast elektroniniu knygu

Palikti atsakymą