Apie įtaką

Visą gyvenimą mums neišvengiamai daro įtaką kiti žmonės, lygiai taip pat mes įtakojame juos. Tik kartais tai darome nesąmoningai – rodydami gražų ar nelabai pavyzdį, dėstydami savo požiūrį į tam tikrus dalykus, ir panašiai, o kartais – kai manome žinantys, kad dėl mūsų poveikio kitų gyvenimas pasikeistų į gerąją pusę, stengiamės iš visų jėgų padaryti įtaką.

Aš, tiesą sakant, visuomet stengiuos kuo mažiau kištis į kitų reikalus, nes manau, kad kiekvienas yra atsakingas už savo gyvenimą ir jame priimamus sprendimus, tačiau štai susilaukiu tokio tarsi ir priekaišto: kodėl man anksčiau neatvėrei akių apie tai, kad dievo nėra? Manau, kad religija – kiekvieno asmeninis reikalas, tačiau tas praregėjęs žmogus dabar stengiasi akivaizdžia dievo neegzistavimo tiesa įtikinti kitus, nes mano, kad tuomet jų gyvenimas bus laimingesnis, o jis bus padaręs gerą darbą (kurio aš, deja, nepasivarginau atlikti).

Balkonas

Tuomet man iškyla daugiau klausimų.

Ar valstybė turėtų kištis į žmonių gyvenimus, ribodama alkoholio įsigijimą ir drausdama narkotines medžiagas, prostituciją, homoseksualų santuokas ir panašiai? Argi ne kiekvieno asmens pasirinkimas kaip save žaloti ar su kuo gyventi? Žinoma, tuomet iškyla ir gydymo išlaidų klausimas, kai nuo rūkymo susergama plaučių vėžiu arba nuo alkoholio kepenų ciroze, kas už tai turi mokėti? Ar visuomenė, kurios raginimui gyventi sveikai sergantysis nepakluso, ar jis pats?

Kiek tėvai yra atsakingi už savo vaikus, priimdami už juos sprendimus? Viena internetinė pažįstama neseniai savo penkių mėnesių mergaitei pradūrė ausis. Nes jai taip gražu, nes vėliau vaikui skaudės duriant. Ar tai nėra pernelyg savavališkas sprendimas? Gal ir tatuiruotėmis vertėtų kūdikius papuošti, juk vėliau, kūno plotui augant, už tokio paties dydžio piešinį daugiau mokėt reikės, o ir skausmas bus neužmirštamas…

Ar vegetarai turėtų savo vaikams duoti mėsos? Juk, viena vertus, jie patys nevalgo mėsos dėl tam tikrų priežasčių, tikėdami, kad kažkuria prasme mėsa yra blogis, tai negi vaikams – savo brangiausiam turtui – jie turėtų kišti blogį? Kita vertus, argi vegetarizmas nėra sąmoningai pasirenkamas dalykas? Tuomet kodėl už vaiką turi būti priimamas sprendimas?

Ar prasmingas yra krikštas kūdikystėje, kai už mažąjį pasirenkama religija? Tačiau iš kitos pusės žiūrint, daugumai tikinčiųjų religija yra tapati dorovės sistemai; jie nežudo, gerbia savo tėvus, nevagia ir nesvetimauja ne dėl to, kad patys nenori to daryti dėl moralinių įsitikinimų, o dėl to, kad to daryti jiems neleidžia dievas. Taigi pakrikštydami vaiką įveda jį į savo tikėjimo bendruomenę ir augina pagal tikėjimo (=dorovės) principus, o auginti atžalas dorais žmonėmis tarsi ir būtų tėvų pareiga.

Žinoma, vienareikšmiško atsakymo į šiuos klausimus nėra ir negali būti. Kiekvienas turi savų argumentų ir jais remdamasis įtakoja kitų suaugusių bei mažamečių asmenų gyvenimus. Todėl ir visuomenę turim tokią margą bei įvairiapusišką, kad kartais negali atsistebėti…

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

komentarai

Join the discussion and tell us your opinion.

Živilė
2012 08 09 14:54

Dėl valstybės atsakomybės (o ne įtakos) draudžiant vienokius ar kitokius dalykus, ne visai pritariu. Manau, valstybė turėtų kontroliuoti alkoholio ir tabako, narkotikų vartojimą, nes visa tai liečia ne tik geriančius ir rūkančius, bet ir visus žmones aplink: vaikus, senukus, moteris ir vyrus. Homoseksualai, abortai ir pan. daug diskusijų sukeliantys dalykai yra kiek kitokie ir čia, aišku, kad valstybė kažkokį sprendimą turi priimti, vis dėlto, manyčiau, sprendimai turėtų būti liberalūs. Man nei šilta, nei šalta, kad gal mano kaimynas ne toks kokie visi, o jam galbūt labai svarbu, kad jis galėtų gyventi nevaržomas kompleksų kupinos visuomenės. Bet viskas turi būti proto ribose, galbūt kartais per didelis liberalumas gimdo išsigimimus, nesveiką ir nedorą elgesį, taip kad valdžiai tikiu tokius sprendimus priimti nelengva.
Dėl tėvų sprendimų, manau, kad na, bent jau iki mokyklos jie yra pilnai atsakingi už savo vaikus. Tai nereiškia, kad gali daryti, ką nori su vaikais, bet vaikai yra jų kraujas, ir religiją vaikas gali, ir greičiausiai turi, išpažinti tokią, kokią išpažįsta tėvai. Siūlas, jungiantis vaikus ir tėvus yra šiaip labai plonytis, bet jis yra. Tėvai visada kažką perduoda savo vaikams ir visai natūralu, kad religiją taip pat. Kitas klausimas turėtų būti, ar tėvai patys tiki savo religija, savo dievu. Dėl vegetarizmo, tai irgi reikia žiūrėti, bet šiaip manau reikia atsižvelgti į vaiko sveikatą, savijautą. Negalima eksperimentuoti su vaiku, bet jeigu vegetarizmas jam priimtinas ir jis gerai jaučiasi, tai gal tai nėra blogai.

miesto kaukas
2012 08 09 16:55

Ir ačiū Dievui, kad visuomenė tokia marga.
Šiaip savo pažiūrom vaiką „sugadinti” sunku. Jei elgiesi protingai ir atsižvelgi į vaiko sveikatą, tai bet kokie priimti sprendimai yra geri. užaugs vaikas ir vis tiek apie viską spręs savo galva.
Apie valstybės priimamus sprendimus kalbėti sudėtingiau. Ypač tokiuose dalykuose, kur aiškaus sutarimo nėra. Kad žudyti netinka lyg ir visi sutaria, nors vis tiek pasitaiko tam nepritariančių. O štai alkoholis ir kiti svaigalai daugumai tinka, bet ar dauguma yra kompetetinga apie tai spręsti?
turbūt turime gyventi taip, kaip mums atrodo teisinga. Jei kažkas įtikėjęs puola visus aplinkui įtikinėti tuo pačiu, tai jo pasirinkimas. Ir jis pasauliui reikalingas. Juk iš idėjų sankirtų atsiranda daugybė nuostabių dalykų.

Ieva
2012 08 10 10:36

Nevartok žodžio „įtakoti”… 🙂

PinkCity
2012 08 10 16:24

Gerai 🙂

Nerius
2012 08 13 17:33

Man vis įdomu, kuo tas „įtakoti” nusikalto…

PinkCity
2012 08 13 19:10

Vertinys yra nelabasis

Leave a reply