Loading posts...
  • Virginia Woolf: Flašas

    Tačiau Flašas kentė taip kilniai, kad, net tampomas už ausų, atsisukdavo vien tam, kad “pabučiuotų mažą pliką kojytę su duobutėmis”, tad neprabėgo ir trys mėnesiai, kai šis bejėgis, silpnas, pypsintis, miauksintis gumulėlis…

  • Fernando Pessoa: Poezijos rinktinė

    Ar man svarbūs tie žmonės, Kurie kenčia arba mano, kad kenčia? Jei jie jaustų kaip aš – nekentėtų. Visas pasaulio blogis kyla iš to, kad mes domimės vieni kitais, Darydami ir gera,…

  • Gabrielis Garsija Markesas: Šimtas metų vienatvės

    Nuošaliame kambarėlyje, į kurį neprasismelkdavo nei kaitrus vėjas, nei dulkės, nei karštis, jie abu minėdavo kažkada, labai seniai, gyvenusią šmėklą – senį, kuris dėvėjo skrybėlę su nukarusiais it varno sparnai kraštais ir…

  • Kazuo Ishiguro: Neleisk man išeiti

    Kaip tik dėl to aš vis delsiau ir vis prisimindavau panelės Emilės patarimą: “Jei dar neradote žmogaus, su kuriuo iš tikro norėtumėte visa tai patirti, geriau palaukite!”. Bet artėjant tų metų pavasariui…

  • Alessandro Baricco: Novečentas

    Tai vienas iš tų dalykėlių, apie kuriuos geriau negalvoti, kitaip išeisi iš proto. Kai nukrenta paveikslas. Kai atsibundi vieną rytą ir jau nebemyli jos. Kai atsiverti laikraštį ir perskaitai: kilo karas. Kada…

  • Alessandro Baricco: Homeras, Iliada

    Drąsuolio ir bailio tokia pat lemtis, didvyriui ir niekšui tokia pat garbė, vis viena mirs ir tas, kuris nieko nedaro, ir tas, kuris visąlaik pluša: lieku tuščiomis, tiek kentėjęs, rizikuodavęs kas akimirką…

  • Alessandro Baricco: Be kraujo

    Laikas – kaip kartais jis gali svaiginti. Kur aš esu? – paklausė saves vyras. Čia ar ten? Ir ar kada nors man teko patirti akimirką, kuri nebūtų buvusi toji akimirka? Vėl pastrykčiosiu…

  • Alessandro Baricco: Emausas

    Aklai pasitikime savo tėvais, tai, ką matome namie, atrodo teisinga ir tvarkinga, dvasinės sveikatos įrodymas, mūsų akimis žiūrint. Dėl to mes dievinome tėvus – jie saugojo mus, kad nenukryptume nuo normos. Tad…

  • José Saramago: Kai mirtis nusišalina

    Seniau, tais laikais, kai buvo mirštama, tuos kelis kartus, kai mačiau mirusius žmones, niekada neįsivaizdavau, kad jų mirtis būtų ta pati, kuria vieną dieną mirsiu aš, Nes kiekvienas iš jūsų turi savo…

  • José Saramago: Kainas

    Nuogutėliai jie buvo jau tada, kai eidavo į lovą, ir jei viešpats niekad nepastebėjo šios akivaizdžios gėdos stokos, kaltas buvo jo kaip gimdytojo aklumas, beveik nepagydomas, kuris mums trukdo matyti, kad mūsų…