Gabrielis Garsija Markesas: Šimtas metų vienatvės

Gabrielis Garsija Markesas Šimtas metų vienatvėsNuošaliame kambarėlyje, į kurį neprasismelkdavo nei kaitrus vėjas, nei dulkės, nei karštis, jie abu minėdavo kažkada, labai seniai, gyvenusią šmėklą – senį, kuris dėvėjo skrybėlę su nukarusiais it varno sparnai kraštais ir gerokai prieš jų gimimą pasakojo apie pasaulį, nusisukęs nuo lango. Abu drauge jie pastebėjo, kad kambarėlyje visada būna kovo mėnuo ir visada pirmadienis, ir suprato, kad Chosė Arkadijas Buendija nebuvo toks kvailas, kaip manė šeima, anaiptol, jis vienintelis visuose namuose turėjo pakankamai šviesų protą, kadangi suvokė tą tiesą, jog laikas judėdamas irgi susiduria su įvairiomis kliūtimis ir patiria katastrofas, todėl laiko gabalėlis gali atskilti ir amžinai strygsoti kokiame nors kambaryje.

Deja, prisipažįstu, kad kalbėdama apie šį romaną privalau vartoti žodį įveikiau. Skaičiau skaičiau, vargau vargau, ir šiaip ne taip priėjau iki paskutinio puslapio. Man žymiai labiau patinka, kai visas romano veiksmas tetrunka vieną pagrindinio veikėjo gyvenimo dieną, nei kad šimtai veikėjų gyvena šimtą metų. Logiškai mąstant suvokiu, kad tokiu būdu rašytojas perteikia idėją apie tęstinumą, apie laiko ratą, apie neišvengiamus pasikartojimus, gimimą ir mirtį, atrodo, ir jausmų pasaulin pažvelgta, ir netgi sekso yra, bet kažkaip man viskas per sausa ir pernelyg neskanu. Tiesa, yra truputį magijos iš fantastikos srities, tarsi pasakose, bet man keistai tos vietos nuskambėjo ir reikalo nėmaž nepataisė. Žinau, kad Markesas laikomas vienu geriausiu ispaniškai rašiusių kūrėjų, ir taip toliau, bet skaitant manes neapleido noras lyginti jo romaną su Allende Dvasių namais, ir daugiau pliusų duoti pastarajai. Gal aš dar per anksti ėmiausi tokio kūrinio, gal iki jo reikėjo dar truputį paaugti?

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 7.

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 0

4 Komentarai

Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.

Giedrė
2014 05 19 | 21:48

Prisimenu W.Gombrowicz Apsestesiems davete 10… nors tai tik silpnas bandymas su dar silpnesne pabaiga.

Nors gal visas pasaulis klysta vertindamas ,,Simta metu vienatves”, o Jus teisi.

Nuosirdziai siulau pabandyti dar karta, veliau.
Gal pasirinkite pirma leidima lietuviu kalba, nes siuo metu vercia kas netingi ir kuriniai netenka viso grozio kai koks nors savamokslis ji ,,pervercia” per savo suptratima.

Mano manymu ,,Simtas metu vienatves” burtu knyga uzburianti, itraukianti ir paklaidinanti.

PinkCity
2014 05 19 | 22:13

Ačiū, Giedre, už komentarą. Aš irgi mąsčiau apie tai, kad kodėl kūrinys visam pasauliui patinka, o manęs nesužavėjo, ir taipogi iškėliau hipotezę, kad gal kažko likau nesupratusi, bet taip pat neatmetu ir tikimybės, jog kiekvienas romanas turi savo skaitytoją, ir jei aš kažko nesugebėjau įžvelgti Šimte metų vienatvės, o jūs – Apsėstuosiuose, tai nebūtinai kažkuri iš mūsų yra dėl to prastesnė, menkiau išprususi ar žemesnio intelekto lygio, nes jei tik monumentalius kūrinius laikytume vertais dėmesio, galbūt po Homero Iliados nieko daugiau ir nebūtų reikėję sukurti.
Skaičiau 1991m. leidimą, kaip suprantu, čia vertimas tos pačios Elenos Treinienės, kaip ir 1972m. leidimo. Vertimu nesiskundžiu, žodynas tikrai labai turtingas, žavus, gausu senoviškų žodžių, sustiprinančių įspūdį. Bet skaitėsi knyga sunkiai.

Ziu
2014 05 26 | 18:45

O as galvoju, gal vertime problema…? Nes tas pacituotas gabaliukas toks kazkoks nekabinantis vien del ilgu nerangiu sakiniu, atrodo, galima ta pati puse zodziu nusakyti.

As skaiciau angliska vertima ir tai viena nuostabiausiu knygu atsidurusiu mano rankose!

Jurate
2014 06 30 | 12:06

Sutinku su Ziu, kad tai greiciausiai nekokybiskas vertimas. As taip pat skaiciau tik vertima anglu kalba- super knyga.

Palikti atsakymą