Įkeliami įrašai...
  • Arlene Eisenberg, Heidi E. Murkoff, Sandee E. Hathaway: Mažylio metai

    Jei norite išvilioti dvejų metų vaiką iš smėlio dėžės, nuo sūpynių ar nuo laipynės, turite būti labai rami, griežta ir labai labai protinga. Gailiuosi, kad anksčiau neaprašinėjau visų savo perskaitytų knygų apie…

  • Niccolò Ammaniti: Aš nebijau

    „Užmiršk tas pabaisas, Mikele. Jokių pabaisų nėra. Bijok žmonių, ne pabaisų”, – štai ką man pasakė tėtis. Kai kurios knygos sužavi savo mintimis ir idėjomis, o kai kurios – jausmais ir emocijomis.…

  • Ėrichas Marija Remarkas – Marlena Dytrich: Aistros įrodymai: “Pasakyk, kad mane myli…”

    Eikš į mano glėbį. Mes kartu mažame kambarėlyje, o lauke naktis ir visas pasaulis. Turim lempą ir lovą, ir savo širdis, ir šilumą savo galvose, kuri vadinama gyvenimu. Taigi turime tai –…

  • Virginia Woolf: Flašas

    Tačiau Flašas kentė taip kilniai, kad, net tampomas už ausų, atsisukdavo vien tam, kad “pabučiuotų mažą pliką kojytę su duobutėmis”, tad neprabėgo ir trys mėnesiai, kai šis bejėgis, silpnas, pypsintis, miauksintis gumulėlis…

  • Fernando Pessoa: Poezijos rinktinė

    Ar man svarbūs tie žmonės, Kurie kenčia arba mano, kad kenčia? Jei jie jaustų kaip aš – nekentėtų. Visas pasaulio blogis kyla iš to, kad mes domimės vieni kitais, Darydami ir gera,…

  • Gabrielis Garsija Markesas: Šimtas metų vienatvės

    Nuošaliame kambarėlyje, į kurį neprasismelkdavo nei kaitrus vėjas, nei dulkės, nei karštis, jie abu minėdavo kažkada, labai seniai, gyvenusią šmėklą – senį, kuris dėvėjo skrybėlę su nukarusiais it varno sparnai kraštais ir…

  • Kazuo Ishiguro: Neleisk man išeiti

    Kaip tik dėl to aš vis delsiau ir vis prisimindavau panelės Emilės patarimą: “Jei dar neradote žmogaus, su kuriuo iš tikro norėtumėte visa tai patirti, geriau palaukite!”. Bet artėjant tų metų pavasariui…

  • Alessandro Baricco: Novečentas

    Tai vienas iš tų dalykėlių, apie kuriuos geriau negalvoti, kitaip išeisi iš proto. Kai nukrenta paveikslas. Kai atsibundi vieną rytą ir jau nebemyli jos. Kai atsiverti laikraštį ir perskaitai: kilo karas. Kada…

  • Alessandro Baricco: Homeras, Iliada

    Drąsuolio ir bailio tokia pat lemtis, didvyriui ir niekšui tokia pat garbė, vis viena mirs ir tas, kuris nieko nedaro, ir tas, kuris visąlaik pluša: lieku tuščiomis, tiek kentėjęs, rizikuodavęs kas akimirką…

  • Alessandro Baricco: Be kraujo

    Laikas – kaip kartais jis gali svaiginti. Kur aš esu? – paklausė saves vyras. Čia ar ten? Ir ar kada nors man teko patirti akimirką, kuri nebūtų buvusi toji akimirka? Vėl pastrykčiosiu…