Loading posts...
  • Astrid Lindgren: Emilis iš Lionebergos

    Emilis iš Lionebergos – taip vadinosi berniukas, kuris gyveno Lionebergoje. Jis buvo išdykęs, neklaužada vaikas, ne toks geras kaip tu. Nors atrodė meilutis, iš tikrųjų. Kai nerėkdavo. Jis buvo žydrų apvalainų akių,…

  • Hermann Hesse: Narcizas ir Auksaburnis

    — Man atrodo, — pasakė jis kartą, — jog gėlės lapas ar kirminėlis ant kelio atskleidžia ir paslepia savyje daugiau negu visos bibliotekos knygos. Raidėmis ir žodžiais nieko nepasakysi. Kartais aš parašau…

  • Elif Shafak: Stambulo pavainikė

    Jau beveik išaušę, vos žingsnelis liko iki slėpiningo slenksčio, skiriančio nakties tamsą nuo dienos šviesos. Tai vienintelis paros laikas, kai dar įmanoma sapnuose rasti paguodą, bet jau per vėlu susapnuoti juos iš…

  • Graham Greene: Neišdildoma žymė

    O daktare, aš sprendžiu tik iš paviršiaus, panašiai kaip jūs kad braukiate pirštais per odą, nustatydamas diagnozę. Bet mums visiems būtų kur kas geriau, jeigu būtume paviršutiniškesni. Paviršutiniškas požiūris niekam nekenkia, bet…

  • Antuanas de Sent-Egziuperi: Mažasis princas

    Iš tikrųjų mažojo princo planetoje, kaip ir visose planetose, buvo gerų žolių ir piktžolių. Vadinasi, iš gerų žolių – geros sėklos, o iš piktžolių – blogos sėklos. Tačiau sėklos – nematomos. Jos…

  • Tahir Shah: Kelionės su pačiu savimi

    Mano tėvas sakydavo, kad pajusti viską, kas čia vyksta, galima tik vieninteliu būdu – užmerkus akis. – Įsiklausyk į garsus, kurių šiaip negirdi, – sakydavo jis man, – įkvėpk kvapus, kurių šnervės…

  • Norvegų pasakos

    Kai juodu bėgo per mišką, pamatė, kad aukso miškas dar tankesnis nei buvo sidabro miškas. Juo toliau juodu ėjo, juo miškas darėsi tankesnis ir vešlesnis. Karalaitė pamanė, kad juodu niekaip neprasibraus per…

  • Elaine N. Aron: Itin jautrus vaikas

    Kai dar nė nenutuokiau, jog auginu itin jautrų vaiką, žinojau tik tiek, kad jis yra „kitoks“. Mano sūnus buvo supratingas, nepaprastai kūrybingas, sąžiningas ir atsargiai reaguojantis į naujas situacijas. Jį lengvai įskaudindavo…

  • Astrid Lindgren: Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo

    Brėško, lauke buvo labai gražu: dangus toks mėlynas, koks būna tik pavasarį; namai, kaip visados temstant, atrodė kažkokie paslaptingi. Apačioj žaliavo parkas, kur dažnai žaisdavo Mažylis, o nuo aukštų tuopų kieme dvelkė…

  • Rabindranatas Tagorė: Lyrika

    Mano geismų daug ir mano šauksmas graudulingas, tačiau tu visada gelbėjai mane, griežtai atsisakydamas juos įvykdyti, ir ši rūsti tavo malonė nuolatos brandino mano gyvenimą. Kai nuo visų romanų dramų ir profesinės…