Elif Shafak: Stambulo pavainikė

Jau beveik išaušę, vos žingsnelis liko iki slėpiningo slenksčio, skiriančio nakties tamsą nuo dienos šviesos. Tai vienintelis paros laikas, kai dar įmanoma sapnuose rasti paguodą, bet jau per vėlu susapnuoti juos iš naujo.

Intriguojančiai įdomiai ir painiai suregzta dviejų šeimų – turkų ir armėnų – istorija, į kurią neišvengiamai įsipina kruvino genocido atspindžiai bei tamsios paslaptys. Veiksmas vyksta Stambule, kuris aprašomas taip įtaigiai gyvai, kad, atrodo, užuodi visus svaiginančius jo kvapus, akyse mirguliuoja spalvos, o ausyse suskamba gatvės prekeivių šūksniai. Tuomet, didžiuliam kontrastui, autorė nukelia mus į Arizonos prekybos centrą, kur apkūni šviesiaplaukė amerikietė neatsispiria troškimui susišluoti lentynos saldumynų į vežimėlį… Veikėjų daug, pasakojimas gyvas, gausu istorinių detalių bei pozicijų dėl turkų – armėnų santykių aiškinimo. Gera ir nesudėtinga knyga vasaros vakarams paįvairinti.

Atrodė, kad žodžiai liejasi be pastangų, lyg laikas net įskilęs būtų lankstus, lyg jis būtų nekintantis tęstinumas.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.