Loading posts...
  • Yoko Ogawa: Begalinė lygtis

    Suradęs teisingą atsakymą, jis, pasirodo, jausdavo ne katarsį ir palengvėjimą ar pakylėtą džiugesį, o širdies ramybę: jam patiko tvarkos pojūtis, kai reikiami dalykai atsiduria reikiamose vietose, nei pridėsi, nei atimsi, – atrodydavo,…

  • Nora Ikstena: Motinos pienas

    Mes važiavome traukiniu. Už nugaros liko senamiesčio siluetai, šmėstelėjo naujų namų rajonai, kur žmonės gyveno kitame pasaulyje – su vienodomis sekcijomis, servizais, žemais staliukais, vienoduose butuose, su vienodais kilimėliais prie butų durų.…

  • Rūta Šepetys: Tarp pilkų debesų

    Būkit malonūs, ištirkite tai. Ir papasakokit kitiems. Šios trys mažytės tautos mus moko, kad meilė yra pati galingiausia kariuomenė. Kokia bebūtų – meilė draugams, tėvynei, Dievui ar net priešui, – meilė atskleidžia mums išties nepaprastą…

  • Chimamanda Ngozi Adichie: Amerikana

    Jo akimis, jų santykiams buvo galas. Ifemelu glumino tai, kad romantinė meilė gali mutuoti, kad mylimasis staiga gali tapti svetimu. Kur dingo meilė? Gal tikroji meilė egzistuoja tik tarp šeimos narių, gal…

  • Grigorijus Kanovičius: Miestelio romansas

    Virš vienkiemio tvyrojo neįtikėtina, svaiginanti tyla. Danguje spindėjo prisirpusios birželio žvaigždės. Aplink sodybą lyg riteriai stovėjo išsirikiavę kaštonai, saugodami šią pirmapradę ramybę. Ir nebuvo tą vakarą pasaulyje nei vokiečių, nei lietuvių, nei…

  • Hermann Hesse: Po ratu

    Niekas kitas taip neparodo giedrios vidurvasario dienos karščio kaip keli balti ramūs debesyčiai, plūduriuoją žydrynės vidury ir taip prisigėrę šviesos, kad nepajėgi ilgai į juos žiūrėti. Be tų debesyčių dažnai net nepastebėtum,…

  • Trent Dalton: Berniukas nuryja visatą

    Dalykas tas, sakė Bikė Dang, kad australų vaikystė esti tokia idiliška ir džiaugsminga, kupina iškylų į pajūrį, kriketo žaidimų kiemuose, kad suaugusiam australui nėra jokios vilties pateisinti savo vaikystės lūkesčius. Dėl idealios…

  • Hannah Kent: Gerieji žmonės

    Bet tą akimirką Nensė pajuto bežadį raginimą pašnekinti Onję. Pajuto dvejonę. Skaudų ilgesio žvilgsnį. Taip dažniausiai ir būdavo. Asmeniškas skausmas, niekam nerodomas, bet kartais, per vieną atodūsį, kažkas prasiveria ir pamatai visa…

  • Michail Bulgakov: Jaunojo gydytojo užrašai

    Jis mostelėjo milžiniška ranka, priešais Korotkovo akis sutrupėjo siena, ir trisdešimt mašinėlių ant stalų, dzinktelėjusios skambučiais, užgrojo fokstrotą. Pajudėjo trisdešimt moterų ir, siūbuodamos klubais, gašliai trūkčiodamos pečiais, kreminės spalvos kojomis mėčiodamos baltą…

  • Hannah Kent: Paskutinės apeigos

    Aš tyliu. Nusprendžiau užsidaryti nuo pasaulio, užrakinti savo širdį ir saugoti tai, ko iš manęs dar nepavogė. Negaliu leisti sau pamažu užgesti. Laikysiuos už to, kas esu viduje, ir stipriai apkabinsiu viską,…