Apie emocinio kūno treniravimą

Konsultacijų metu žmonės neretai guodžiasi dėl savitvardos ir savikontrolės praradimo užplūdus intensyvioms emocijoms.

Kai esame visiškai ramūs, racionaliu protu suvokiame, kad nedera šaukti, svaidytis žodžiais, kurių paskui gailėsimės, kad tiesiog nereikia nervintis. Tačiau kai visas kūnas ir mintys yra apimti stiprių jausmų, išlaikyti šaltakraujiškumo nepavyksta.

Ką daryti?

Kai nesportuojančiam žmogui tenka greitai užbėgti laiptais į devintą aukštą, jis ima vos gaudyti orą, sunkiai kvėpuoja, būna išpiltas prakaito ir labai pailsęs. Ką rekomenduotum jam, jei jis pasiskųstų, kad sunku laiptais greitai kopti?

Greičiausiai pasiūlytum reguliariai treniruotis, ar ne? Kasdien po truputį vis didinti laiptų skaičių ir tempą, kol galiausiai kūnas bus tiek sustiprėjęs, jog užbėgimas į devintą aukštą jausis tiesiog kaip lengva mankštelė.

Lygiai taip pat mes galime treniruoti ir savo emocinį kūną. Tuomet, kai reikalo greitai kažkur užbėgti nėra, kai protas ramus, mes galime pažaisti pakviesdami į sąmonės lauką įvairias emocijas, stebėti, kaip jų valdomas jaučiasi kūnas, kaip laksto mintys, ir galiausiai kaip mums panorėjus tos emocijos vėl išsisklaido ten, iš kur ir buvo kilusios – neutraliame sąmonės lauke.

Tokias grupines treniruotes mes atliekame Giluminio atsipalaidavimo praktikų metu. Jei norėtum prisijungti, nuo sausio 15 lauksim Tavęs trečiadienio vakarais.