O dabar žvilgtelk dešinėn

2009-01-29

Negaliu patikėti savo akimis (šį sakinį itin žaviai moku prancūziškai sugromuliuoti), kad tai darau: teisinuosi. Jau ne vieną el. laišką esu gavusi su siūlymu pasiaiškint, kodėl nuoroda į autoriaus tinklaraštį, puošusi pinkcity.lt dešiniąją skiltį, iš ten pranyko kaip dūmas. Ne, mielasis/-oji, tikrai nesilioviau žavėtis Tavo įžvalgomis ir rašliavų puikumu! Tiesiog. Tikiu, kad mano nuolatinis skaitytojas spėjo spustelti, perskaityti, užsiprenumeruoti, ir šis tikėjimas leidžia man semti ir žerti saują šviežutėlių perlų. Plečiam akiračius, jų gali prireikti!

O. Rašydama 2008-ųjų apžvalgą eilinį kartą susidūriau su nepataisomu savo atminties trumpalaikiškumu. Siekdama nugludinti nerimo bangas (na ir išraiškingumas šiandien mano, negaliu patikėti savo akimis, šį sakinį itin žaviai moku prancūziškai sugromuliuoti, sakiau jau tikriausiai), viską siekiu užsirašyti, nes tada nebebijau pamiršti. Kadangi pernai tik vieną žiūrėtą filmą buvau tinklaraštyje išgyrusi, tai ir parašiau, kad jis 2008-aisiais man labiausiai patiko. Kaip ten iš tiesų buvo, pamiršau…

Kiekvienais metais vis siekiu laipteliu patobulėti, taigi nuo šiol kiekvieno mėnesio pabaigoje pateiksiu ataskaitas, ką mačiau ir ką skaičiau. Paskui galėsiu lengviau nuspręsti, kas labiausiai patiko. Kinematografijos ir literatūros eksperte nesijaučiu, todėl išsamių recenzijų maldauju nesitikėti. Tai čia jau greitai.

Truputį šią akimirką nuliūdau, nes suvokiau, kad apskritai nesu jokios srities ekspertė. O juk taip neapsakomai žavu yra žinoti beveik viską apie vieną dalyką, būti pamišusiam dėl jo, nerti stačia galva į bet kokias naujienas apie jį ir panašiai. Aišku, kartais užtenka žinoti bent truputuką daugiau nei kiti, kad galėtum apsimesti eksperte prieš žmones, kurie žino vidutiniškai. Dažniausiai aš apsimetu šių dalykų eksperte:

1. Darbo teisės;
2. Kinologijos;
3. Lietuvių kalbos;
4. Aptarnavimo restorane;
5. Lietuviškos blogosferos.

6 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams