Interviu su emo
Brėkštant droviai apsnigtam viduržiemio rytui į rožinio miesto vartus pasibeldė vaikinas ir nusibraukė juodų plaukų sruogą nuo akių. Apsikabinau truputį per saldžios kinrožių arbatos puodelį ir susikaupusi užkalbinau.
PinkCity: Labas, gavau Tavo laišką, kuriame rašai, kad nori papasakoti apie emo, kaip yra iš tikrųjų. Nes TV oi kokių nesąmonių pripasakoja…
Emo: Sveika, PinkCity. Taip, mane tikrai šokiravo tie visi įvykiai Kaune. Šokiravo ne tik žmonių, bet ypač žurnalistų nuomonė apie emo „judėjimą”.
PinkCity: Kodėl? Šiaip visus šokiravo savižudybės…
Emo: Mano asmenine nuomone, tai net nebuvo savižudybės. Daugelis „kitokių” paauglių lipa ant apleistų pastatų stogų, kur vaikščioti pakankamai pavojinga. Pats ne kartą buvau užsirioglinęs ant prie Kauno „Akropolio” esančio stogo. Aš tikrai manau, kad tai galėjo būti nelaimingas atsitikimas, ypač pirmos mergaitės kritimas. Gali būti, kad antra ir nusižudė, bet ne dėl to, kad ji buvo emo, tiesiog ji sunkiai galėtų gyventi toliau, mačius savo geriausios draugės žūtį. Šiaip iš tiesų vien tų savižudybių nenorėčiau labai nagrinėt, nes jų tikrai nepažinojau ir negaliu 100% būt užtikrintas savo nuomone. Labiau norėčiau atkreipt visuomenės dėmesį apie klaidingai susidariusią nuomonę apie pačią emo kultūrą. Ir dar.. vienas dalykas yra emo, o kitas dalykas emo išvaizda.
PinkCity: Gerai, tada papasakok, kas apskritai yra emo.
Emo: Emo kultūros pradžia prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Man emo asocijuojasi su grupe Weezer. Emo buvo romantiški, emocionalūs žmonės, vaikštantys nebūtinai su juodais plaukais, tvarkingai apsirengę, su storų juodų rėmelių akiniais (išvaizda gal šiek tiek panašūs į moksliukus), kurie per pertraukas atsisėdę po medžiu skaitydavo poeziją, rankose nuolatos nešiodavosi porą knygų, būdavo vieniši. Ta vienatvė vėliau persiformavo į juodus plaukus, smailai apkirptą grifką.
PinkCity: Žinau vieną Weezer dainą, „Island In The Sun„, ji tikrai ne liūdna.
Emo: Aš taip pat žinau, tai mano mėgstamiausia daina. Ji nėra liūdna, bet tikrai EMOcionali.
PinkCity: Na gerai, o kas yra emo Lietuvoje?
Emo: Emo Lietuvoje kurį laiką buvo grynai tik išvaizda. Tuo man priminė visas fyfas, kuriom rūpi Gariūnuose nusipirkt rūžavą maikutę (no offence, PinkCity) ir mini sijonėlį. Bet tie patys „Emo” niekada niekur labai jau taip ir nesižudė, kad reiktų skelbt kritinę padėtį. Pats turiu tokių draugų kurie pjaustosi rankas su šakutėmis. Tai kilo iš vienišumo ir norėjimo atkreipt į save dėmesį. „Lietuviško emo” žmogui vaikščiot su randu ant riešo tapo taip pat populiaru kaip ir kitiems ‘neformalams’ girtis draugams, kad vaikštai pas psichologą, nes tu „nesveikas”. Dabar tokie buvę emo, kuriems rūpi tik išvaizda, pasivadino scene kids.
PinkCity: Esu apie tai skaičiusi.
Emo: Tai tikrai puikus straipsnis, lyginantis šias kultūras. Nors naujuosius emo ir scene aš linkęs vadinti mada.
PinkCity: Žodžiu, tėveliams nereikėtų jaudintis, kad jei vaikas žeria plaukus nuo akių, vadinasi, jį įtraukė sekta?
Emo: Galbūt susijaudint ir reiktų, dar labiau reiktų suprast, kad po 3-5 metų jie iš to tikrai išaugs. Emo galbūt ir kalba apie romantiškas savižudybes, jiems patinka tamsa, juoda spalva. Bet nuoširdžiai tikiu, kad per tuos 3-5 metus jie neišsižudys. Nors velniai čia žino, kai Lietuva pirmauja pagal savižudybių skaičių Europoje. Anyway, iš jų visų, emo kultūros atstovai nesudarė net vieno procento.
PinkCity: Kodėl ir kaip Tu pats tapai emo?
Emo: Kai man dabar jau 18 metų, aš tikriausiai ir pats juntu, kaip po truputį iš to išaugu. Bet visa tai prasidėjo kai man buvo 13 metų. Tuo metu Lietuvoje apie emo dar beveik nebuvo kalbama. Labiausiai kaltinu savo tėvus. Šeimoje buvau vienturtis. Mano tėvai nuolat pykdavosi, tėvas gerdavo, mama dėl šios priežasties buvo nervinga, stengdamasi prasiblaškyt, vaikščiodavo po klubus. Parsivesdavo namo kitų vyrų. Tėvų meilės nejaučiau nuo kokių 5 metų. Augau praktiškai vienas, savarankiškai. Visa tai ir paveikė mano sąmonę. Pradėjau klausyt melancholiškos, emocingos muzikos, skaityt E.A.Poe poeziją. Jaučiausi geriau vien dėl to, kad ta muzika ir knygos mane suprasdavo.
PinkCity: Bet nejaugi nesinorėjo kokių nors šviesių spalvų, linksmų pasakojimų, smagios muzikos, kad viskas būtų geriau?
Emo: Kai buvau tokios emocinės būsenos, šviesios spalvos, smagi muzika man atrodė atgrasi.. Kaip jau ir sakiau, man labiausiai reikėjo žmonių kurie mane suprastų.. Emo Lietuvoje praktiškai dar nebuvo, pas psichologą eiti gėdijausi.. Pasakysiu kaip August Rush, mane suprato tik garsai.. Laikiau juos savo draugais. Vėliau pradėjau ir pats rašyt eiles. Bet tai dienos šviesos taip ir neišvydo.
PinkCity: Manau, jog smagu, kad radai priimtinų būdų savo būsenai išreikšti. Ką norėtum pasakyti paaugliams, kurie jaučiasi panašiai?
Emo: Nesižudykit, dėl Dievo meilės. Jums nieko nebejaučiant tikrai nebus geriau, nei jaučiant liūdesį, su džiaugsmo trupinėliais. Dabar emo tikrai gyvent lengviau, nes susirast draugų interneto pagalba nėra sunku. O būti išklausytam žmogaus, kuris tave supranta, yra lengviau už viską. Nešokinėkit nuo viešbučio stogų, geriau eikit i Akropolį pasėdėt ant suoliuko (ten didelė tikimybė, kad susirasit panašių į save). Na, ir kas svarbiausia, nebijokit būt tokie, kokie esat, bet nebūkit ir myžniai, kurie verkia dėl to, kad mirė nuo medžio nukritęs lapas.
PinkCity: Jei mano skaitytojai komentaruose ko nors Tavęs paklaustų, sutinki atsakyt?
Emo: Žinoma, kad sutinku, tik nenorėčiau skelbt savo duomenų, kadangi Lietuvoje į emo žiūrima kaip į gėjus arba Garastas į afroamerikiečius. Atsakyčiau į visus klausimus per PinkCity.lt tinklaraštį.
PinkCity: Ką gi, ačiū Tau kuo labiausiai už pokalbį!
Emocionaliu balsu uždainavo: It just takes some time
Little girl, you’re in the middle of the ride
Everything, everything will be just fine
Everything, everything will be alright (alright)
(Jimmy Eat World – The Middle)
1 komentaras
Join the discussion and tell us your opinion.
AnotherEmogurl
Cia taip darko tikrai ne emo o tesiog zmones kaip ir visi kiti, gal tu tesiog matej tavo manimuj emo taip rasant ir tiek.
Gb
tokie skaiciai buna ant visokiu nuotrauku, dazniausiai myspace puslapio, kartais numeriai ir kartais kitu puslapiu id. Taip daro zmones ieskantys demesio ar draugu, nors dazniau demesio.
as ir mokykloi esu vienisa ir mane paveike vis kai bunu ten viena klasei neturiu draugu ir is draugiu tokiu suzinojau apie emo ir po biski pradejau elktis kas iskaudindavo tai rankas pjaustydavaus grifka po to ant sono ir vis dar naujo bet man sunku budavo prisipazinti mamai kas rankom nutiko ypac per kuno kultura pamate klasiokai rankas ir vis sakydavo viena emo pasijuokdavo visi sitaip o kita sako as panesesne buciau i emo nei as. bet as daugiau norejau rankas pjaustitis nes mano klase manes net nesuprato kaip viresni draugai ir net neleidzia pjaustitis bet as tureciau pasirinkti bet nezinau ka rinktis ar but toliau emo ar nebe. prasau padek emo man nes tikrai reikia tavo pagalbos.
idomu buvo, ypac Emo patiko, protingaaj viska issake ;D gaajla, kad negalima susipazinti xD
esu neformale, labiau panasi i emo, seimoj viskas geraj, tevaaj sutaria. Net nezinau kodel tapau tokia. Na buna, kad mokykloj mane nesupranta, draugu kaajp ir turiu. Megstu klausyt rock’a ir jo atsakas. Gal esu uzsidariusi savyje, del ko, pati net nesuprantu.
to reda: tu sieji emo su riesu pjaustymais, stenkis daugiau ranku nepjastyt, o del styliaus pati mastyk, gali but tokia kokia esi, bet sakau kelinta karta, nepjastykis ranku.
Kaaj uzaugsi tau bus nejauku, del to, kad ant ranku pasilike randaaj.
seniai galvojau apie ka galvoja emo save zudydamiesi bet tas Emo zmogutis teisingai sako apie tai noreciau su juo pabendrauti bet kodel visi emo gyvenima isivaizduoja kaip liudna juoda pasauli be spalvu o kodel nepabandzius pagalvoti linksmiau gal ir kitiems emo juk taip daug geriau arba ieskoti geru draugu atsitiktinai su noru o zaloti save nesamone. Pati esu truputeli emo stiliuje bet siaip seimoje nuostabu ir taip rengiuose jau nuo mazdaug 9 metu nes rubai grazus o muzika paprasta klubine arba mano brolio pripratinta sunkusis metalas.
TAIGI GYVENKIME LINKSMIAU!!!
Aš manau, savęs žalojimasis nėra priskiriamas stiliui.
Tikriausiai turiu kreiptis i psichiatra =D man 18 metu ir supratau, kad turiu keistis, nes isprotesiu =// daugiau saves varzyti negaliu =D bet kartu man truksta drasos padaryti pirmus zingsnius…nes esu labai uzdara ir lengvai pasiduodu perkalbinejimams =C net mano geriausia drauge manes nesupranta ir sako, kad kalbu nesamones, kai tik tada kai man reikia jos paleikimo..=/ visi man uzmeta savo nuomones…jauciuosi lyg buciau marionete =/ noriu issilaisvinti, tapti poxuiste ir nebegalvoti ka pasakys kiti. Turiu du variantus, arba gyventi visa laika tampoma uz virvuciu arba pasikeisti, tapti kuo nors pagaliau =D fak..pas psichiatra as tikrai ne eisiu =D PADEKiT =]
P.S. Interviu man patiko, nuosirdus toks pokalbis =] o emo suprantu ir man jie lb prie sirdies ^_^
Visi sako kad nekencia emo bet taip ir nepasako del ko nekencia, tik rekia nekenciu! o del ko? del to kad kiti ta pati sako ir visi vienas per kita ta pati suda mala, o del ko jie ju nekencia ir patis nezino, tik zino jog reikia nekst emo nes kiti ju irgi nekencia, va ir visa politika 😀
nori lengviausio kelio? Buk be stiliaus! taciau tada nebusi laisvas zmogus tada busi priklausomas nuo kitu, nuo tu paciu kurie tave nugalejo ir priverte atsisakyt, savo isvaizdos. Laisvas zmogus, tas kuris, kad irk aip sunku bebutu, laikos savo paziuru ir isitikinimu, kereipdamas demesio i pasekmes kurias sukelia aplinkiniai. japonijoje emo yra labai gerbiami netgi labiau negu paprasti zmones jie lbj vertinami uz savo kuribinguma paluku isreiskima.
ir juos smerkia uz nieka. o va kai per telika rodo kad emo pjaustos rankas, ir priburia nesamoniu kad tipo jie yra sektantai ir t.t. tai yra nesamone, , o va jei parodo per tv jog nusizute su isskirtiniu stilium tai pritraukia demesi ir taip kaskas kalas pinigus, nereik niekuo tiket ka rodo per tw ir ka sako zurnalistai nes jie meluoja. jei ir nusizudo emo tai nusizuo nebeistvere skausmo, pazeminimo, uzgauliojimo, patyciu, musimu ir t.t. nusizudo nes kiekviena diena su jeis ziaurei elgiasi aplinkiniai
Emo turi tokiu pat tikslu kaip ir visi zmones, siekia to paties, ko ir visi, myli taipat kaip ir visi, jie tokie pat kaip visi tik kad ju stilius, toks, o stilius toks padeda but issksirtiniams, nes zinau is patirties, kai einu gatve ir i mane atsisuka zmones, as tada jauciuos demesio centre, jauciuos matomas ir sudominantis kitus, tai pagrindas emo stiliaus, bet ne pacio emo, kas yra tikras emo tyngiu aiskint, cia kur visi vaiksto yra daugiausia tik stilius.
noreciau but emo ir, ir zinau kad ja busiu;***
Aciu ROCK EMO =)
Man labai patiko toks interviu. Aš ir maniau, kad emo n4ra tokie blogi kaip dauguma sako, bet dabar dar labiau įsitikinau, kad jie visai normal8s ir labai simpatiški žmonės ;DD
Sveiki gal kas noretu pabendrauti, jauciuosi labai vienisa, gal kas nors jauciasi taip pat? flying@inbox.lt
Na mane ir emo stilius traukia megstu ju muzika patinka man juoda spalva , ir ju sukuosenos.Net nzn mano seimoj viskas geraj.Niekas mans nemusa .Draugu turiu ri pazystamu nemazai.Bet vistiek kazko jauciuosi toks vienisas.Atrodo kad esi siam pasaulyj vienut vienutelis.Na nzn turbut man ciuozia stogas sakoma kad is to isaugama be man jau 20 metu.Oman vistiek tas patinka ir neatrodo kad isaugciau is to.Na nzn patarkit kas ka.Gal numanot kas man daros turbut esu toks vienas paciuozes kad tokiam amziuj patinka toks stilius
Donatai, emo nebūtinai yra žmonės iš nedarnių šeimų ar patyrę smurtą, taip pat nebūtinai neturintys draugų ar tokie, kurių niekas nesupranta. Vienišumas yra pati normaliausia mūsų būsena, jei gebame atvirai ir nuoširdžiai pažvelgti į savo vidų, nemeluodami ir neapgaudinėdami savęs, net ir pats artimiausias mums žmogus negali šio jausmo panaikinti, nes jis mato pasaulį iš savo pozicijos, per savo patirties prizmę, o mes su savo unikalia patirtimi esame pasmerkti amžinai vienatvei. Tačiau tai nebūtinai yra blogai, ar ne? Jei sugebame viduje tvyrančią energiją išnaudoti pozityviais būdais, pavyzdžiui, per kūrybą ar produktyvų bendravimą su kitais, gyvenimas tampa prasmingesnis. Su amžiumi tai anaiptol nesusiję, tik kartais žmonės, įžengę į trečią dešimtį, yra linkę užsimiršimo nuo nerimą keliančios būsenos ieškoti svaigaluose, beprotiškoje karjeros karuselėje, šeimos rutinoje – bet kur, kad tik mintys pailsėtų nuo idėjos apie vienišumą. Tačiau jis visuomet lieka, to išstumti ar panaikinti neįmanoma.
Nenoriu, kad tai nuskambetu poser’iskai, taciau kadangi pati esu.. na galim sakyti emo galiu kai kam papriestarauti. As Nepripazystu nei savizudybiu (taip kartais pripazinsiu yra kilusiu tokiu minciu, taciau tai labiau is vienisumo, o ne del demesio trukumo), nei pjaustymosi (pati esu karta isbandziusi, taciau isaugau jau is to, ir esu tuom labai patenkinta). Taip kai kurie Emo kida’ai pjaustosi, ir pan, taciau jie nera tikri emo. Jie labiau demesio trokstantys wannabe. Nors as ir naujos kartos emo, man jau beveik keturiolika, esu emo jau beveik metus, taciau Man emo – tai poezija, muzika. Kaip per interviu emo ir sake – emo tai muzika, atsiradusi 80′ aisiais – 90 ‘aisiais (antroji banga) muzika. Buvo tokios grupes kaip Jimmy Eat World, Gray Matter, Sunny Day Real Estate ir pan. Jos buvo hardcore punk zanro grupes, kuriu kalusytojai buvo ramus inteligentai, isvaizda nepanasus i emo. Stai sios muzikos klausesi emocionalus, (kartais liudni) zmones, ieskodami saves muzikos pasaulyje. Didele dalis kalusytoju buvo vienisi paaugliai, krie po to kaip savo israiskos buda panaudojo isvaizda, pradejo tamsiai rengtis, kirptis plaukus asipetriskai ir spygliuotai. Stai mano teorija. Kai kurie zmones ju nekencia, nes tiesiog nesupranta kju poziurio i pasauly, laiko juos silpnesniais nei jie patys – puikiu patyciu objektu, kurie niekada nesigins ir pan. Taciau dazniausiai sie zmones TIKRAi turi problemu, ir nera tokia tamsuoliai, kad lietusi ant kitu, kaip kai kurie elgiasi su jais. O Paaugliai nieko neutuokiantys apie emo kultura, tik megdziodami ju isvaizda ir noredami gauti demesio vadinami SCENe. tai nauja subkultura, daugiausiai paremta myspace ir kitais socialiniais tiklalapiais. Megsta Crunk muzika, kaip BrokenCyde, Blood On The Dancefloor etc… Na atleiskit jei pievas sneku, taciau stai ka as manau apie emo kultura. Tai Yra romantiski, emocionalus zmones, o ne kokie savizudziai mozochistai…
Man labai patiko sis dialogas. Jauciuosi labai vienisa, daznai verkiu, mazai draugu turiu. Noreciau tureti zmogu kuriam galeciau sakyti viska apie save, nes tas vienatves jausmas zudo. Jei kas nors jauciasi vienisas ar tiesiog nori bendrauti palieku savo skype- kkamiliuks. Buciau labai laiminga jei atsirastu toks zmogus. Man nesvarbu ar tai butu mergina ar vaikinas.
as save laikau emo nes nekenciu gyvenimo… nzn kaip kiti mane laiko bet as esu kas esu tesiok emo stilius ira idomus ir paslaptingas……
siaip is kaikuriu komentaru tai juokinga darosi kaip kokie trylikameciai gincijasi patinka ar nepatinka Emo….
Nežinau ar esu emo, bet visada bunu liudna, kuriu dainas, dažnai pradedu verkti prisimindama ką nors blogo kas buvo nutikę. Esu labai jautrus žmogus. Kai mama pradeda ant manęs rėkti, kad aš tokia,anokia. Pasidaro pykta. Visada galvoju, kad manęs tu nepažysti, kad niekas manęs nepažysta. Kartais atrodo kam reikalingas tas gyvenimas. Kokia nauda iš to gyvenimo. Gimsti, augi, mokiniesi, studijuoji, dirbi ir tada nutrūksta gyvenimo siūlas. Taip visada kartojasi ištisą laiką. Nieko naujo. Negaliu pakęsti kai ant manęs ji rėkia, kartais be priežsčių, vadina mane tuo kuo nesu. Kai negaliu pakęsti/ iškęsti aš pjaustausi rankas, nes tai mane nuramina. Klausausi „Blood on the dance floor” man dar patinka ”blake bliss” etc… jei kas nori pabendrauti, pasikalbėti ar jei kam padėčiau kvieskit į skipe:
evil.sky3
…
Hey. Jei dar liko gyvu.. Mano mielieji, senieji gerieji pankai uzaugo, Emo baigia prarasti bet kokia psicholigine prasme, o Goteliu seniai neberegejau sostines gatvese.. Pasaulis pamirso idealus, todel visom keturiom kabinasi i madeles ir „trendus”. Nebezinau kaip save vadinti, nebezinau ar dar verta kazkaip save vadinti.. Mes nykstam, o musu vieta uzima nesuskaiciuojama hipsteriu armija.. :/ Kai kita karta isgirsit Pilies gatveje gitara apsikabinusi vaiki verkiant apie nelaiminga meile.. sustokite ir nulenkite galva pries viena is paskutiniuju „emo”. See ya m8 on the other side