Laimė vs. krizė su Kubilium: apie kontrolės lokusą
Sako, televizija bukina. Manau, kartais ji padeda plačiau pamatyti pasaulį ir suvokti žmonių įvairovę beigi jų nelaimingumo motyvus. Vakar kažkokioj analitinėj publicistinėj laidoj man aiškino, kad valdžia trumparegiškai skatino žmones imti paskolas būstui, o dabar, kai nebegali išsimokėti, o siaube, vieniša mama su vaiku bus išmesta į gatvę! Kur ji buvo prieš tą stebuklingąjį valdžios poveikį? Ne prie tos pačios suskilusios geldos? Pasaka apie auksinę žuvelę toookia pamokanti. Šiandien pusryčiaujant vėl vos neužspringstu iš juoko: „Labame ryte” svečiuojasi moterytė iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, paskambina žiūrovė ir apkaltina ją atėmus iš vaikų po penkiasdešimt litų. Įsivaizduoji? Gulėjo saugiai sekcijos stalčiuky pinigėliai, atėjo ir atėmė! Aukščiausio lygio niekšiškumas!
Viena iš mano psichologijos bakalaurinio temų buvo kontrolės lokusas. Aišku, gražiai moksliškai šį terminą tada aprašiau, bet šiandienai užteks Wiki: „kontrolės lokusas – psichologinė sąvoka, reiškianti žmogaus taikomą jo gyvenime vykstančių įvykių atribucijos (priskyrimo) būdą. Pagal žmogaus sampratą „dėl ko” atsitinka koks nors įvykis, skiriami vidinis ir išorinis kontrolės lokusai. Žmonės su vidiniu kontrolės lokusu (toliau „internalai”) jaučiasi galintys kontroliuoti ar įtakoti įvykius savo gyvenime, o žmonės su išoriniu kontrolės lokusu (toliau „eksternalai”) priskiria įvykius išorinėms aplinkybėms ir nesijaučia turintys jiems įtakos. Pastarieji žmonės yra labiau linkę į stresą bei depresiją.”
Aš pasakyčiau – kvailiausia, kad eksternalai labiausiai yra linkę į nelaimingumą. Neįsivaizduoju, kaip siaubinga turėtų būti gyventi, kai niekas nuo Tavęs nepriklauso – viską sprendžia tėvai, sutuoktiniai, vaikai, valdžia, net sugriuvęs bankas kažkur už vandenyno! O Tu, vargšas šapelis atmatų upėj, bandai išlaviruoti… Žinoma, mokėdamas mokesčius valstybei, tikiesi kokio nors gėrio mainais, bet kaltinti Kubilių sudaužius Tavo likimą? Oi…
Kas atsitinka, kai suvoki, kad Tu esi vienintelis, atsakingas už savo gyvenimą? Vieną po kito darai sprendimus: renkiesi specialybę, universitetą, vaikiną / merginą, ne mažiau nei penkiasdešimt procentų įtakoji judviejų santykių modelį, sprendi, ar pasiimti paskolą būstui bei kokiu būdu auklėti vaiką. Niekas kitas, tik Tu, pasirenki: būti laimingu ar verkšlenančiu ir nuolat besiskundžiančiu.
Baisu?
Smagu. Viskas, kuo esu ir ką turiu, yra mano sukurta, išauginta ir nulemta. Uždirbu ne tik sau, bet ir močiutei pensininkei bei tai, iš kurios dar neatėmė penkiasdešimt litų. Negi gaila. Mano laimės rodyklė nesivartalioja kaip išmagnetinto kompaso dėl to, ką sugalvoja vyrai Seime. Mano laimės rodyklė saugiai įtvirtinta viduje.
***
Daugiau šaunių mano laimės receptų
Būk laimingas nuo šiandien: keletas taisyklių
Apie pasirinkimus ir galimybes: vienas iš laimės receptų
Pradėk nuo savęs: šįkart apie santykių ekologiją
Amišai vs. miestiečiai: kas brėžia rodyklę link laimės?
Elgiuosi taip, kaip noriu jaustis: mažos veiksmingos apgaulės
O jeigu pasiūlyčiau laimę DABAR?
23 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
o man pvz gerai kad krize .. dabar ash galiu sau ramiai ziureti i pasauli nes viskas grysta i realias vezes .. taip kaip ir turetu buti .. statybininkas baiges 3 klases su kibiru betono nebeuzhdirba daugiau nei zmogus dirbantis protini darba kuriam ismokti paaukojo belenkiek metu ir visi nebejama nesuvokiomo dydzio paskolu so viskas kaip ir turetu butu 🙂
Jep. Daugiau tokių mąstančių žmonių, tai ir visai tos krizės nesijaustų. Man irgi juokingai skamba, kad „atėmė”, „išmetė į gatvę” ir pan. Va būtent, kad leido žmonėms atsimerkti ir pamatyti, kad ne į tą pusę nusiritom. Aišku, skaudu, kai tavo mokesčiai į VMI padidėjo, bet kita vertus, kaip pilietė suprantu, kad šiuo metu taip reikia. O ateis laikas ir „gražins” 50 litų už vaiką 😀
nenustoju džiaugtis, kai blogosferoje randu protingai politiškai mąstančių žmonių. kūl 🙂
Tai, kad Paksius mąsto priešingai, nei aš, parodo mano požiūrio normalumą 🙂
Nesveikas paksius. Kodėl dabar valstybė turi naudoti mano sumokėtas bapkes į iždą tiems, kurie pasiėmė paskolų. Tai tipo gaunasi, kad jei aš neėmiau paskolos, tai esu blogesnis už tuos kurie ėmė, nes jie dabar gaus iš valstybės paramą, o aš ne. Pizdec atsiprašant. Jei kažkas neturi galvos ir nemoka skaičiuoti finansus, tai kodėl tai turi atsiliepti man… Jei taip bus, tai prisijungsiu prie atmarozu ir kitu piketu prie seimo daužysiu irgi langus 😉
Sunki ta lokuso sąvoka. O Tavo laimės receptus būtinai reikės perskaityti.
Eik Tu, kaip tik labai lengva, vien jau Wiki kokius aiškius pavyzdžius pateikia, žiū: jei Tu išlaikei / neišlaikei egzamino, kuom tai aiškini? Vidinis lokusas: savo šaunumu / tingumu, išorinis: dėstytojo kvailumu, sėkmės perteklium / trūkumu, dalyko lengvumu / sunkumu ir pan.
Ačiū, dabar supratau. Labai puikų pavizdį pateikiai. 🙂
P. S. Negalima vartoti žodžio įtakoti, o reikia: Daro įtaką.
Kubilius kubiliui ir niekada nesakyčiau, kad jis mano gyvenimą lemia, bet…. Mokesčių politika Lietuvoj šiuo metu yra absoliučiai nelogiška. Ir tie, kurie bamba dėl to, manau, yra pakankamai teisūs. Tebūnie mano lokusas vidinis, bet jeigu krūva *cenzūra – piktas piktas epitetas* valdančių mūsų šalį (už kuriuos aš nebalsavau, taigi šitą argumentą galit pasilaikyti) priima sprendimus, kurių patys nesupranta ir niekam negali logiškai paaiškinti, tai ką reikia daryti eiliniam piliečiui? Tylėti? Ir džiaugtis vidine laime?
Daugelis užsienio šalių mokesčius mažino, lengvatas didino ir stengėsi gyvinti ekonomiką, mesdamos nemažus pinigus į verslo gaivinimą. Kas ten iš europos komisijos pirmininkų pasakė, kad turim tiesti raudoną kilimą verslininkams? Ką daro pas mus? Įmonės perkėlinėja verslą į užsienį, kur mokesčių politika palankesnė, kitos didelius kiekius kuro perka Lenkijoje, kur kuro akcizas yra žemesnis, darbdaviai, kurie visai ką tik perėjo prie skaidrios buhalterijos vėl grįžta prie vokelių režimo, nes nesugeba mokėti darbuotojams atlyginimų, kai 82% reikia atiduoti valstybei. Man labai labai trūksta iš mūsų gerbiamų politikėlių elementaraus pamąstymo, kokios bus jų veiksmų pasekmės. Labai norėčiau, kad man kas nors kur nors paaiškintų. Ir žiūrėdamas į akis pasakytų, kad tiki, jog su tokia mokesčių politika šiemet jie surinks daugiau mokesčių. Kažkodėl abejoju.
Oj, įsibėgėjau, atsiprašau už šitą bambesį, mažne senstu.. 🙂 Dar turėjau krūvą piktų pastebėjimų, bet gal jau užteks lietis.. 🙂
Pink – smagus įrašas. Pilnai tave palaikau 🙂
Paksiaus požiūris beje copy-paste iš Busho, Obamos ir dar krūvos vakarų Europos politikierių. Amerikoje pvz valdžia siūlo neišgalintiems mokėti paskolų, jas sumažinti !!! T.y. jei aš pasiimu didesnę paskolą nei mano mažas protelis sugeba aprėpti ir po kurio laiko nebesugebu mokėti įmokų, tai bankas ateina ir sako: „mes tau sumažiname paskolos sumą už gražias akis – tik tu mokėk įmokas. O jei nemokėsi, tai mes dar sumažinsime”. Obama tikisi tokiais būdais pastatyti ekonomiką ant kojų 😀
eNyu – prieš burnodama pasidomėk detaliau LT ekonomikos padėtimi. Yra LABAI GERŲ priežasčių, kodėl mes negalime elgtis taip kaip daro vakariečiai. Tai kas galima karaliui, negalima elgetai. Kubiliaus planas nors ir labai nepatinka, bet yra geriausia išeitis.
Nagi nagi, skelk tas LABAI GERAS priežastis.
Teisingai! Valio! Ir bučkis :)* Nieko nepridursiu, kaip tikra internalė-internautė 🙂 Tik-tak, tik tak mano laimės metronomas tiksi smagiu ritmu, kurį niūniuoju panosėje 🙂
eNyu – ketinu apie tai detaliai parašyti pas save artimiausiu metu.
Bet esmė tokia: norint skatinti ekonomiką reikia pinigų. O pinigus galima imti iš rezervinio fondo (tą daro Rusija, Kinija, Vokietija ir … Estija) arba skolintis (tai daro JAV, UK, Prancūzija ir dar krūva šalių).
Lietuva rezervų neturi (ačiū socdemams), vadinasi lieka tik skolinimasis. Čia pradeda žaisti kredito reitingai (pagal šalies reitingą bankai sprendžia skolinti jai ar ne). JAV turi AAA reitingą, todėl jai skolina visi be jokių klausimų. Lietuva turi reitingą BBB, kas yra ganėtinai prastai, todėl jai skolintis tenka LABAI sunkiai ir brangiai. Taigi Lietuva negali sau leisti prabangos kažką stimuliuoti, nes palūkanoms tektų paaukoti kokį trečdalį biudžeto po to.
Pamirškit, ką ten rašiau apie barzdas. Seksualiausi yra tie vyrai, kurie protingesni už mane!
Pradėjau vėl rašyti aršų komentarą, bet bliiin, kaip aš tingiu diskutuot apie politiką. Tai sutarkim taikiai.:) Bet negi nesutinki, kad Kubiliaus planas turi daug spragų? Ir jam gerokai trūksta viešinimo.
@eNyu: Kubilius jau pripažino, kad šiek tiek persistengė ir, regis, penktadienį paskelbs naują planą 🙂
Labai gražūs minčių vingiai 🙂
patiko ta savoka – laimes rodykle.
Kontrolės lokusas yra komplikuota. Bet eksternalų ir internalų skirtumus supratau. Krizė ir yra krizė, kad trenkia per pautus ir internalams, kokie jie stiprūs bebūtų. Jokia barzda negelbėja.
N metų draugauji su vaikinu, nuspresit didinti šeimą, pakliūsi į aštuntą mėnesį, tfu, tfu, tfu atsitiks kokia nelaimė, liksi vieniša. gyvensi kiek ten metus iš dekretinių, o kaip tik busi butą pasiemusi „naujai šeimai”. ir taip susijauks tavo gyvenimas, kai skaičiuosi litą prie lito, kad išsimokėt, kad viakui pamersų nupirkt ir pati labai pyksi jei kas atims tavo pašalpėlės 50lt ir čia yrašas bus, kokia valdžia bloga. ;]
Aišku, niekada nesakyk niekada, bet šitas scenarijus absoliučiai nesidera su mano gyvenimu:
1. Ne vienerius metus esu finansiškai nepriklausoma nei nuo tėvų, nei nuo vaikino, todėl joks santykių pasikeitimas mano padėties nepakeistų;
2. Vaikas yra per daug brangus visom prasmėm turtas, kad nebūtų planuojamas – atitinkamai ir pajamos jo išlaikymui;
3. Tavo įvardintas „buto pasiėmimas” skamba kaip paskola, gyvenimas skolon žiauriai prieštarauja mano filosofijai – neįsivaizduoju, kas turėtų pasikeisti, kad taip atsitiktų. Neįtikėtina.
4. Vis viena, kad ir kokia bloga būtų mano situacija, kaltinčiau tik save – kad kvaila buvau, neužsitikrinusi pajamų vaiką pasigimdžiau, ir o viešpatėliau, kokia beprotybė – dar paskolą pasiėmiau!
Visad ieškojau kaip apibūdint savo elgesį ir mąstymą ir štai – radau čia, pas tave. Taigi esu eksternalė. Tai manęs visiškai netenkina, psichologiškai nusiteikinėju, kad turiu labiau lemt savo gyvenimą, bet tai man sekasi iki pirmo veiksmo. Gal yra kokių nors būdų, kurie išties padėtų?
Ehm… psichoterapija? Iš tiesų tai galėtų būti ir kryptinga savianalizė, kruopštus darbas su savimi.