Charles Bukowski: Faktotumas

2010-04-23

Charles Bukowski FaktotumasNiekaip negalėjau prisiversti skaityt darbo skelbimų. Vien mintis apie tai, kad sėdžiu priešais už stalo įsitaisiusį žmogėną ir skiedžiu jam, kad man reikia kaip tik šito darbo ir kad jam tiesiog idealiai tinku, kėlė man šleikštulį. Tiesą sakant, mane šiurpino pats gyvenimas, tai, ką žmogus priverstas daryt vien tam, kad galėtų pavalgyt, turėtų kur miegot ir kuo apsirengt. Tad beliko tik voliotis lovoj ir gerti.

Ypač ypač daug pastaruoju metu skaitau knygų, kurių autoriai bastosi be darbo ir geria. Net apima nuojauta, kad taip ir netapsiu niekuomet rašytoja, nes laipsnių nemėgstu. Tikriausiai po butelio kito ryškiau šalti mūzų delnai ant smilkinių jaučiami. Et…

Važtaraščiuose niekad neatsirasdavo nė vienos klaidelės. Galbūt dėl to, kad vyrukai anam gale pernelyg myžo į batą dėl savo kėdės. Paprastai tokie veikėjai būna jau sumokėję kokius septynis įnašus iš trisdešimt šešių už savo naują automobilį, jų žmonos pirmadienių vakarais lanko keramikos būrelius, kiekvienas iš jų penkių vaikų kasdien išgeria po kvortą pieno, o palūkanos už įkeistą nekilnojamą turtą ėda juos gyvus.

Čia buvo mano antras bandymas skaityt Bukowskį – po pirmojo nusivylimo, paskui po teatralizuoto jo poezijos skaitymo truputį kitaip šis rašytojas atrodo, bet… Nors skaitosi lengvai ir greitai, pamėto retkarčiais neblogų minčių, vat kažkaip nepagriebia už dūšios, ir viskas!

Aš, žinoma, ne koks pamokslininkas, bet štai ką jums pasakysiu: gyvenimo būdas, kurį pasirenka daugelis žmonių, pamažu ima vesti juos iš proto ir visa tai kuo aiškiausiai pasimato tada, kai jie sėda už vairo.

197 puslapiai grynos kasdienybės, bandant išsilaikyti su laikinais juodadarbiškais užsiėmimais, užknisančiom moterim, rašytojiškais džiaugsmais ir nusivylimais, beigi, žinoma, šimtais butelių vyno.

Pobūvių aš nemėgau. Nemokėjau šokti, žmonės mane gąsdino. O ypač gąsdino žmonės, besilankantys pobūviuose. Jie stengdavosi būti patrauklūs, linksmi ir sąmojingi. Bet, nors patiems taip atrodydavo, kad jie tokie ir yra, jie tokie nebuvo. Toli gražu. Jie taip baisiai stengdavos, kad atrodydavo tik dar kvailiau.

11 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams