Apsimesti ir nepasimesti

2009-04-24

Man patinka apsimesti žvaigžde, duoti interviu ir švaistytis nuotraukomis. Šiandien, dargi su Timu pašonėje, taip elgiuosi svečiuose pas Ligitą. Žvilgtelk, jei smalsu.

Man patinka apsimesti žiniasklaida ir oriai priiminėti pašto dėžutėn krintančius pranešimus spaudai. Dažniausiai tyliai sau paskaitinėju ir tiek to vargo, bet šįkart, nenorėdama sudaryti visai nežiniasklaidiško vaizdo, pasidalinsiu, kad egzistuoja toks projektėlis, kuriame įvairių sričių ekspertai dalinasi patirtimi bei patarimais, ir nuo šiandienos jie pasiryžę netgi su neurolingvistiniu programavimu Tave supažindinti! Žinoma, už viso to slypi reklama – mat tas kalbantysis Owenas Fitzpatrickas ruošiasi seminarą Lietuvoje vesti, tai tikisi, kad Tu užsikabliuosi jo pranešimais ir ateisi, bet čia jau Tavo reikalas.

Dar truputuką pasidalinsiu savo kuklia nuomone apie NLP (neurolingvistinį programavimą). Pirmą kartą apie jį išgirdau bakalauro studijų metu, kai ši psichoterapijos rūšis tiesiog buvo pristatyta kaip viena iš naujųjų šiuolaikinių. Dėl savo paprastų technikų, veiksmingų savimotyvacijos būdų ir prieinamumo kiekvienam NLP tapo neišsemiamu populiarių knygelių bei milžiniškus pinigus kainuojančių seminarų šaltiniu. Popsas? Taip, tapo juo. Bet ar dėl to pačios technikos yra mažiau veiksmingos? Geriau rinktis kelerių metų psichoanalizės seansus, nes tai – klasika? Mano nuomone, aklai arogantiškai numodamas ranka į visus produktus ir paslaugas, kuriuos linkusios rinktis masės, originalesnis netapsi. Originalumas slypi gebėjime atsirinkti Tau tinkančius dalykus. Viešpatėliau, kai pagalvoju, kiek dalykų man tektų atsisakyti, jei pradėčiau nemąstydama priešintis madai, vien tam, kad galėčiau kitus išvadinti popsininkais…

3 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams