Apie knygas

2008-03-21

knyga.jpgKodėl Tu skaitai knygas? Tikriausiai nuo atsakymo į šį klausimą priklauso tai, kokio žanro literatūrą renkiesi: grožinę, mokslinę, skirtą saviugdai, biografijas, poeziją ar pan. Tie, kam knyga skirta tik pramogai, atsipalaidavimui prieš miegą, traukia iš lentynų populiariąją grožinę literatūrą ir nesuka galvos. Dažniausiai, jei paklausi po metų, apie ką ten buvo parašyta, skaitytojas sunkiai teatgamins.  

Tačiau net ir skaitydamas tokią literatūrą žmogus išmoksta, sužino, pajaučia kažką naujo. Įsimenami dalykai priverčia susimąstyti, ir nors truputį pakylėja tobulumo link, nes vyksta kokybiniai pokyčiai, o ne stagnacinis regresas.

Man labiausiai patinka knygos, kurias perskaičius galiu pasakyti: „dabar jau niekad nebebūsiu tokia, kokia buvau”. Ryškiausiais pavyzdžiais galėčiau įvardinti Richard‘o Bach‘o „Iliuzijas” bei Clarissos Pinkolos Estes „Bėgančias su vilkais” (pastaroji skirta moterims).

Kiekvieną knygą perskaičius įvyksta mini pokyčiai, kurie, atrodo, pakeičia pasaulio suvokimą, tačiau dažniausiai, laikui bėgant, užsimiršta, ir viskas lieka taip pat. Kad ir kaip stipriai motyvuojančias, pozityvų mąstymą skatinančias knygas skaitytum, efektas dažniausiai būna trumpalaikis. Kodėl?

Nes dalykai, apie kuriuos kalba autoriai, nutiko jiems patiems. Rašytojas, nuėjęs tam tikrą kelio atkarpą, sukaupęs patirtį, dalinasi Savo pojūčiais ir mintimis. Mes galime suvokti, suprasti jų potyrius, susitapatinę su autoriumi ar knygos veikėjais priimti juos kaip pačių, tačiau iš tiesų realiame gyvenime mes liekame su Savo patirtim. Nors ir protu suvokdami pamokas, negalime tos patirties taip pasisavinti, kad ji liktų mumyse tarsi pačių išgyventa.

Neatkartosiu citatos tiksliai, bet Coelho kažkur rašė, jog knygos tarsi pakelia uždangą, skiriančią mus nuo nežinomo, nepatirto, neatrasto pasaulio, kad išvystume, jog „gali būti ir taip”. Jos parodo mums milijonines galimybes gyventi, mąstyti, jausti kitaip. Knygos savaime nepakeičia mūsų, bet jos atskleidžia progas patiems keistis. Atsakomybė visgi lieka mums: galime pamiršti, galime eiti atrasta nauja linkme.

Iš tiesų, būtų absurdiška manyti, kad perskaitę žodyną išmoksime naują užsienio kalbą. Lygiai taip pat knygos tema „kaip tapti milijonieriumi” automatiškai neprikrauna krūvos banknotų po mūsų pagalvėm, o istorinės asmenybės, kuria žavimės, biografijos perskaitymas nepaverčia mūsų tokia, kaip ji. Esame atsakingi už savo gyvenimus, o knygos parodo galimybes, kurion pusėn galime sukti.

Prasmingų skaitinių.

 

P.S. Būtų nepaprastai įdomu, jei galėtum komentare parašyti labiausiai Tave pakeitusią knygą. Ačiū.

20 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams