Nerašau, nes bet kurie žodžiai vargiai nuskambėtų taip gerai, kaip yra iš tiesų. Tu tik pažiūrėk į orą! Idealūs dvidešimt penki laipsniai ir švari giedruma virš pakaušių… Pasaka.
Bet jei jau apsiėmiau dokumentuoti laimės akimirkas čia, nuodėmė būtų nepaminėti visų nuostabių dalykų, kurie laiko mano lūpų kampučius nuolat ištemptus aukštyn.
Tarkim, niekad negalvojau, kad įprasiu prie prisirpusių [...]
Jis, įklimpęs į tranzą, prasibrauna iki Tavo vaizduotės ir parodo gražiausią pasaulį, apie kokį tik pajėgtum svajoti. Trypiu kojomis iš apmaudo, kad šis daktaras gyvena tik filme, nes taip smalsu būtų pamatyti, kaip atrodytų manasis fantazijų rojus! Turėsiu apie ką mąstyti prieš užmigdama – kursiu mintyse stebuklingus vaizdus ir rinksiuos, kuris arčiausiai širdies…
O filmo kūrėjų [...]
Nusprendžiau perskaityti, nes – pirma – klasika, antra – skaičiau keletą puikių atsiliepimų: Lorencos ir Subjektyvios. Deja, prie liaupsių šiam kūriniui neprisidėsiu. Negaliu sakyti, kad romanas nuobodus ar ištęstas; jis turi viską, ko reikia klasikai – meistriškai valdomą žodį, intriguojantį siužetą, spalvingus veikėjus, bet… neužkabino! Nesigailiu, kad skaičiau, turėsiu štai dabar supratimą, kas tas Maupassant‘as [...]
Keliaudama jaučiuosi laiminga tarsi jauna motina, kuri džiaugiasi savo nepakenčiamu, pilvo dieglių kamuojamu, neramiu kūdikiu. Man nesvarbu, ką kelionė man iškrės. Aš ją dievinu, nes ji yra mano, nes ji – tokia pati kaip aš. Net jeigu ji (tarsi kūdikis) mane apvemtų, nė kiek nenusiminčiau.
Ši knyga, spėju, šiuo metu yra labai populiari – girdžiu apie [...]
Prieš kažkiek metų mane įkalbėjo apsidrausti gyvybę bei sveikatą, o dabar aš pasvarsčiau – kas svarbiau – būti ištaigingai palaidotai ar ištaigingai pagyventi? Geriau sėdėti apsikabinus krūvelę pinigų susilaužius koją, ar už tuos pačius šlamančiuosius kol kas sveikomis (tfu tfu tfu) kojomis nukeliauti į kokią prašmatnią vietelę?
Sakau – noriu nutraukti draudimą. Jis (agentas gražiomis akimis) [...]
Nors turėjo būti Palėpės muzika. BALTA (!), aprangos kodo nepaisė beveik niekas, išskyrus organizatores, mane su broliu ir dar kelis žmogėnus. Man visuomet patinka, kai pasako, ką apsirengti, nes tuomet nereikia pačiai sukti galvos. Bet kitiems greičiausiai nepatinka. Arba jie neturi baltų drabužių (?!). Arba jie yra gotai (!). Ką gi.
O Atika buvo puiki. Pakankamai [...]
O jei vienatvė sukelia man liūdesį, aš nepykstu. Nes jis švelnus, jaukus ir kvepiantis arabiškais jazminaičiais, ir aš tykiai slankioju visur, lengvai palaimingai šypsodamasi, lyg žinočiau kokią gražią paslaptį (o gal ir iš tiesų ją žinau).
Ir ta jausena toks dviprasmiška, kad aš netgi nežinau, ar noriu ją nuvyti šalin – nes sielos ji nedrasko, tokia [...]
Juk vienintelis dalykas, kuris teikia merginos gyvenimui prasmę ir orumą, yra visiškos, neginčijamos, grynos ir garbingos laisvės siekimas. Kokio di dar esama mergystės tikslo? Tiktai nusipurtyti įsisenėjusį priklausomybės ir išnaudojimo jungą.
Mylinčios Lawrence‘o moterys mane nepaprastai sužavėjo, tačiau greičiausiai žymiausiu laikomas jo romanas apie ledi Čaterli pasirodė esąs prastesnė jų versija. Siužete daug kas kartojasi – [...]
Pavadinimas – vienas iš tų dviprasmiškųjų – The Straight Story, kai pagrindinio veikėjo pavardė yra Straight. Bet scenarijus iš tiesų remiasi tikrais įvykiais. Nors svarbu ne tai.
Filmus žiūriu retai, todėl stengiuosi juos rinktis atidžiai. Šis – visai ne deividlinčiškas, be siurrealistinių sapno būsenų ir išplaukiančių iliuzijų. Apie senatvę. Apie gyvenimą. Apie Ameriką. Gal kaltas mistinis [...]
