Atika Palėpėje
Nors turėjo būti Palėpės muzika. BALTA (!), aprangos kodo nepaisė beveik niekas, išskyrus organizatores, mane su broliu ir dar kelis žmogėnus. Man visuomet patinka, kai pasako, ką apsirengti, nes tuomet nereikia pačiai sukti galvos. Bet kitiems greičiausiai nepatinka. Arba jie neturi baltų drabužių (?!). Arba jie yra gotai (!). Ką gi.
O Atika buvo puiki. Pakankamai tinkama šiam mano etapui. Vyriška ir emocionali, išraiškinga, tiesmukiška, gatvinė ir su kopų smėliu džinsų atvartuose. Vėjuota, smagi, jautri, žaidžianti, laisva, ir su daug jėgos.
Stulbinančiai daug buvo fotografuojančių. Patrankų trajektorijos susikirsdavo, susipindavo ir susivydavo, o kur dar muilinės ir aifonai. Neleiskite momentui prasmukti nepastebėtam, mielieji. Būkite dori muzikos atspindžių veiduose sargai.
Oras, tai, kas ore, plytos, asfaltas, saulė, rimstančio miesto gaudesys už sienų, gražūs žmonės (aš kas kartą naujai nustembu, kiek daug pasaulyje yra gražių žmonių!), jaukuma ir gitaros su būgnais bei giliais balsais – argi ne tobulas derinys vasaros vakarui?
Gyvenime stengiuosi mintimis nufotografuoti tokias akimirkas, kai pajuntu visišką pilnatvę, momento išsipildymą – lengviausia ir taikliausia tai pavadinti laime – ir per šį koncertą tokių kadrų pavyko užfiksuoti (vadinasi, Laikas ne iššvaistytas, o Pajungtas).
(birželio trisdešimtą – Jurga)
Hits: 0
7 Komentarai
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
Pvz., aš tai “susiisterinčiau” jei reiktų rengtis juodai, arba baltai:) Nes neturiu tokių rūbų. Na juodą maikelę gal ištraukčiau dar iš gilumos, bet su baltais tai visai bėda :). Visos kitos spalvos taip nesukeltų galvos skausmo.
Net baltų klasikinių marškinių neturi? Net pas draugą spintoje? 😀
Atikos dainų tekstai visiškai nučiuožę 🙂
O aš kaip tik pagalvojau, kad jų tekstai žiauriai panašūs į mano ankstyvąją poeziją, kai dar stengdavausi gaudyti rimus ir ritmus. Paskui mano kūrybos prižiūrėtoja pasakė: velniop, Jovita, ką čia darai – rašyk baltomis eilėmis! 🙂
PinkCity,
tikrai neturiu baltų klasikinių marškinių. Turbūt iš vis klasikinių neturiu, tik šiaip visokių languotų, ar chaki spalvos. O pas draugą su klasika bei balta spalva dar sunkiau :).
khehe, savo draugo baltais marškiniais aš nelabai įsivaizduoju
Pinkcity: jų tekstai apskritai panašūs į ankstyvąją poeziją, ir iš šio ankstyvumo niekaip neišbrenda. bet kažikodėl klausosi visai maloniai. dažniausiai. dainos apie drambliuką tai negaliu pakęst :))
Geras, tau irgi patinka Atika??? Aš ją atradau tik prieš porą mėnesių! Ir negalėjau suprasti, kaip neteko jų girdėti anksčiau. Veža! Tik kad jie į Vilnių retai atvažiuoja. Šitame koncerte tai tikiu – turėjo būti nuostabu. Būčiau, kad ir į paklodę įsisukusi 🙂 Ačiū. Už straipsniuką. Gražu.