Sugrįžti į pirmykštį naivumą
Kai nereikėjo žydėti brandinti vaisių
Puoselėt grožio gimdyti kūdikių
Su milijono metų atmintimi
Stiebtis saulėn vien dėl savaiminio įgeidžio
Be suplanuotų tikslų ir motyvų
Be klausimų kodėl ir kas iš to
Klaikiai aklai priimant natūralumą
Neiškraipant absoliučios būties
Gyvenimo sau ir dėl savęs esmės
Be amžiaus be lyties be
Ant pirštų skaičiuojant pavasarius
Ir viską tą pačią akimirką užmirštant
Aš esu paparčio lemtis
Šokliuoju svečiuosna pas mamą. Liftu pasivėžinu su pora bernaičių, išlipu reikiamoj aikštelėj, čia stoviniuoja pora mergaičių. Ko vaikai prie Tavo durų būriuojasi, klausiu mamos. Ai, tai jie iš tos dešimties vaikų šeimos, kur keturių kambarių bute gyvena. Išeidama leidžiuosi nebe liftu, visa laiptinė tų vaikų nusėsta. Matyt lauke vėsoka, o namuose per mažai vietos. Netelpa.
Aš [...]
Pakeliui atgal iš Tailando sesytė gailėjosi, kad nenuvažiavom pažiūrėti to kaimelio, kuriame žmonės iki šiol gyvena be elektros ir kitų šiuolaikinio pasaulio patogumų. Ką gi, mieloji, užsuk kada pas mus sodybėlėn, parodysiu, kaip tai atrodo!
Savaitgaliais aš niekad nežinau, kiek valandų ar kas pakomentavo mano būseną feisbuke, užtatai kuo puikiausiai galiu pasakyti, kur auga gardžiausios rūgštynės [...]
Susigundžiau apsakymų rinkiniu dėl siekio perskaityti visą mūsų kalbon išverstą José Saramago kūrybą ir kaip tik vienas jos gabalėlis pateko į šitą knygą, bet jis tik dar labiau sujaukė mano nuomonę apie šio portugalų rašytojo stilių, užuot užlopęs jos skyles ir suteikęs vientisumo. Taigi autorius išlieka mįsle. Reikia mokytis portugalų kalbos ir perskaityti visus jo [...]
Man taip knieti turėti savo kloną eksperimentiniais tikslais, siekiant įrodyti, pavyzdžiui, pozityvaus mąstymo galią arba vegetarizmo įtaką savijautai. O dabar – negaliu. Nes aš esu tik viena, ir neturiu kontrolinio tiriamojo, kuris gyventų mano gyvenimą, išvengdamas tam tikrų pokyčių.
Nes man tikrai įdomu, tarkim, ar, jei aš šiandien nuo pat ryto nelakstyčiau išsišiepus, vyktų tokie briusovisagališki [...]
– Dabar galiu viso pasaulio atsisakyti: to, ką mačiau, užtenka visam gyvenimui. Nieko daugiau nebenoriu ir nebetrokštu, – pasakiau išeidamas iš šventyklos kiemo.
Mažumėlę užsikrėčiau Indija. Esu skaičiusi nemažai romanų, kurių veiksmas vyksta šioje šalyje, dabar nusprendžiau pamatyti ją keliautojo akimis (kol kas – svetimomis), taigi pasigriebiau Antano Poškos, tarpukario laikotarpiu aštuoneris metus keliavusio po Europą, [...]
Džefis čia buvo laikomas keistuoliu – tai įprasta koledžo žmonėms, jie visada taip galvoja išvydę tikrą žmogų, juk koledžuose mokslinama beveidė vidurinioji klasė, kuriai didžiausia laimė gyventi miestelių pakraščiuose, gretomis surikiuotuose išdailintuose namuose su pievelėmis ir televizoriumi kiekvienoje svetainėje – visi žiūri tas pačias programas ir galvoja apie tą patį, o šio pasaulio džefiai tuo [...]
Oi, šią savaitę aš taip smarkiai pasikrovusi energija ir kunkuliuoju gera nuotaika! Nuo to jausmo net galvelė svaigsta. Ir sunku pasakyti, kuris faktorius suveikė kaip stipriausias katalizatorius – fantastiškas oras (ne kartą rašiau, kad esu pakraunama saulės baterijomis), pilna gamta žalių valgomų vitaminų bombų ar pažintys su įstabiais žmonėmis. Greičiausiai visko suma (sandauga?)
Nes savaitgalį susipažinau [...]
Rikardas Rejišas sklaido rankas, lyg graibydamas pilkšvą kambario prieblandą, paskiau, vos įžiūrėdamas žodžius, rašo, Meldžiu dievus tik to, kad jie suteiktų man malonę nieko jų neprašyti, o parašęs nebežino, ką dar galėtų pasakyti, kartais taip atsitinka, iki tam tikro momento manome, jog tai, ką sakome ir rašome, yra svarbu, ir tik todėl, kad neįmanoma nuslopinti [...]
Sodybėlėje patiriu pažinimo džiaugsmą stendamasi teisingai įvardinti paukščius pagal balsus arba medžius pagal lapus, stebėdama vis naujus išlendančius susipažinti kaimynus. Pvz., šitą:
Gal koks draugas gamtininkas galėtų įvardinti šitą gyvačiukę? (centą padėjome prisimatavimui) Kadangi išilgai nugaros lyg ir vingiuoja rudas dryžys, ar tai galėtų būti paprastoji angis – vienintelis nuodingas mūsų šalelės roplys?
Arba, pvz., kieno ši [...]
