Antanas Poška: Nuo Baltijos iki Bengalijos: Indijos palmių paunksnėje
– Dabar galiu viso pasaulio atsisakyti: to, ką mačiau, užtenka visam gyvenimui. Nieko daugiau nebenoriu ir nebetrokštu, – pasakiau išeidamas iš šventyklos kiemo.
Mažumėlę užsikrėčiau Indija. Esu skaičiusi nemažai romanų, kurių veiksmas vyksta šioje šalyje, dabar nusprendžiau pamatyti ją keliautojo akimis (kol kas – svetimomis), taigi pasigriebiau Antano Poškos, tarpukario laikotarpiu aštuoneris metus keliavusio po Europą, Afriką ir Aziją, paskutinę serijos knygą – apie Indiją. Kadangi tai ne romanas, istorijos pradėjimas skaityti nuo šeštosios dalies visai netrukdo!
– Ko jūs ten gyvenate, kur pusę metų sniegas, purvas ir ledas? – stebėjosi klausytojai. – Ar ne geriau persikraustyti į šiltesnius kraštus, nereikėtų tų vargų nei su gyvuliais, nei patiems. Skaitom europiečių kygas ir jų nesuprantame. Kodėl jūs taip bijote mirti?
<…>
Tikrai keblu man buvo atsakinėti į tokius jų klausimus. Vis jaučiau tą jų užuojautą dėl europiečių perdėto rūpestingumo. Teko dar ilgai aiškinti apie orų pasikeitimus, metų laikus, darbymečio sezoną, kurio metu jei neapsirūpinsi, žūsi…
Pati knyga autoriaus sudaryta jau perkopus aštuntą dešimtį (nors keliavo, tarkim, po Indiją, būdamas trisdešimties) iš laiškų, dienoraščių, publikacijų ir atminties nuotrupų, todėl kartais nustembi aptikęs besikartojančius fragmentus, vietomis trūksta nuoseklumo, tačiau nepakartojami autoriaus įspūdžiai ir unikali patirtis taip žavi, kad į smulkmenas imi nekreipti dėmesio.
Indas, apsuptas nežinomo, nepažįstamo pasaulio, nesistengia atspėti jo paslapčių, priešintis ir nugalėti, kaip kad daro šiauriečiai. Jis pasiduoda likimui. Visa, kas įvyksta, įvyksta Dievo valia ir dievams tenka atsakomybė už viską.
Ypač nuostabus autoriaus požiūris į svetimą kultūrą, begalinis troškimas ją pažinti neteisiant ir nedarant skubotų išvadų. Man, keliaujant po arabų kraštus ar Aziją, labai keista būna girdėti tautiečių nepasitenkinimą ir pasišlykštėjimą šiukšlynais, nešvara, skurdu – taip ir norisi jiems surikti: važiuok Šveicarijon, jei nori iščiustytų gėlynėlių! Jei renkiesi kelionę į skirtingos kultūros šalį, būk malonus priimti ją su viskuo, kuo ji yra. Antanas Poška būtent taip ir elgiasi.
Rytai ir Vakarai – du skirtingi pasauliai, kurie amžinai vienas kito nesupras, amžinai nesuartės: jie gali vienas kitą mėgdžioti, nekęsti ar laikinai pamilti, bet visai suprasti negali. Gyvenimo patirtis, klimatas ir kultūros juos taip atskyrė, kaip kad išsivystė skirtumai tarp katės ir tigro, nors abu yra kilę iš tų pačių tėvų. Kas pas mus kilnu, ten bjauru, kas mums šventa, ten prakeikta.
218 užkrečiančių puslapių.
komentarų
Join the discussion and tell us your opinion.
Įtikinai – paskaitysiu, ir netgi visą, o ne tik apie Indiją! 😉 Beje, pastebėjimas – kur rašyta tavo, o kur Poškos, atskyriau tik pagal šriftą 🙂
Hm, o aš net nežinau, ar iš eilės skaityti, ar pagal dominančias šalis. Tarkim, antra po Indijos pagal įdomumą šiuo metu man – Iranas. Ir tai kaip tik būtų penktoji serijos knyga 🙂
Atbulom – ir taip iki Baltijos 😉
Aš tai galvoju, kad skaitysiu nuo pradžios. Gal yra kažkokia sąsaja tarp knygų, tarp potyrių ir įžvalgų. Tiesiog tam, kad išlaikyti kelionės vientisumą, žodžiu, keliausiu kartu su Poška 😉 Nesulaukiu.
Aš visada esu iš tų nuosekliųjų šiaip, net broliui vieną kartą visą valandą aiškinau, kad muzikos albumų reikia klausytis nuo pirmos dainos nuosekliai iki paskutinės, nes muzikantai ne šiaip sau tokia tvarka jas sudėlioja, o dabar su knygom priešingai elgiuosi. Hm.
Aha. Aš irgi mėgstu elgtis taip kaip norisi, o ne taip kaip atrodytų labiau logiška. Kartais tokie poelgiai maloniai nustebina savo rezultatais. Ypač tai tinka moterims 😉 Iš tikrųjų, koks tau bus kaifas skaityti apie kažkokią šalį, kai norėsi kuo greičiau nukeliauti iki Irano 😉 O aš kadangi konkrečių poreikių neturiu, išskyrus vieną – susidėti daiktus ir iškeliauti su Poška už parankės, tai skaitysiu nuosekliai 🙂
O, beje, jei tave domina Iranas, tai gal domina ir Saudo Arabija ar Afganistanas? Skaičiau porą knygučių gerų. Na jos ne publicistinio pobūdžio – romanai, tačiau puikiai atskleidžia tiek istorines, tiek kultūrines tų kraštų ypatybes. Tik viena lietuviškai, kitos – angliškai.
O man romanai dar labiau patinka – parodo gyvenimą iš vidaus, o ne smalsaus pašaliečio akimis. Prašom atskleisti autorius ir pavadinimus! (apie Saudo Arabiją skaičiau šitą, labai užkabino)
Apie Saudo Arabiją – Sulaiman Addonia „The consequences of love”. Pavadinimas toks „daug žadantis”, bet iš tikrųjų rimta knyga. Tik nežinau ar Lietuvoje ją galima gauti. Jei ne, ir tave sudomintų – mielai padovanočiau 😉
Apie Afganistaną – Khaled Hosseini „Bėgantis paskui aitvarą” (lietuviškai), „A thousand splendid suns” (angliškai). Abi knygos yra bibliotekose. „Bėgantis paskui aitvarą” yra ir filmas, greičiausiai matei, populiarus. Bet knyga šimtus tūkstančius kartų geresnė!
Abu rašytojai – pabėgėliai, išdrįsę ir pagaliau turintys teisę atskleisti tiesą.
Dėkui, Evelina, už rekomendacijas!
Sveiki noreciau isigyti sia knyga, kur galeciau ja rasti?
Sveiki, aš buvau pasiėmusi iš bibliotekos.