Carmen Bin Ladin: Kita karalystės pusė: mano gyvenimas Saudo Arabijoje

2010-04-14

Carmen Bin Ladin Kita karalystės pusė mano gyvenimas Saudo ArabijojeIš pradžių net nesuvokiau, kas šioje šalyje atrodo taip keista, tačiau netrukus atsitokėjau: pusė Saudo Arabijos gyventojų nuolatos laikomi už tvoros. Sunku buvo įsivaizduoti miestą beveik be moterų. Jaučiausi lyg koks vaiduoklis: šitame vyrų pasaulyje moterys tartum neegzistavo. Nebuvo ir parkų ar gėlių, net medžių. Tokia bespalvė šalis. Greta smėlio, minkštu švelniu kilimu dengusio kelius, vienintelės regimos spalvos buvo juoda ir balta. Balti vyrų tobai ir vienas kitas tamsiai juodo audeklo trikampis: apsigaubsčiusios moterys.

Dar viena tinklaraščio rašymo nauda – skaitytojai pamažėle perpranta mano skonį bei interesus ir taikliai rekomenduoja potencialiai man patiksiančias knygas. Už šį skaitinį esu dėkinga komentatorei Gintarei. Po mano literatūrinį pasaulį sukrėtusio  Samarago Aklumo reikėjo kažko paprasto, bet įdomaus, na, tokio Aukštakalnytės Hansen Mamos Afrikos stiliaus, ir p. Bin Laden istorija buvo pats tas! Žvilgsnis pro akutę į gyvenimą vienoje uždariausių ir radikaliausių valstybių pasaulyje iš tiesų intriguoja! Viešpataujanti islamo srovė – vahabizmas – reikalaujanti sugrąžinti religijai pirminį grynumą priveda iki tokių absurdų, kad vyras draudžia žmonai maitinti vaiką buteliuku, nes čiulptukas pagamintas iš gumos…

Iš pradžių nepastebi, kad tampi kieno nors daiktu. Du žmonės sutinka vienas kitą, ir atskiri asmenys virsta visuma, susilieja skoniai ir poreikiai, pagaliau atsiranda nenugalimumo pojūtis. Tada stengiesi prislopinti prieštaravimus, ir po truputį noras suteikti malonumą nustumia į šalį savo asmenybę. Kitame žmoguje prarandi save – juo labiau, jeigu esate iš dviejų skirtingų kultūrų, kaip mes su Jeslamu.

Perskaičius šią knygą pavyksta geriau suprasti (jokiais būdais ne pateisinti) Osamos ir kitų ekstremistų mąstyseną ir jauseną, nes tokiomis sąlygomis, kokios yra Saudo Arabijoje, tikriausiai neįmanoma užaugti savarankišku, laisvu ir visuotinės gerovės (tokios, kaip mes ją suprantame) siekiančiu žmogumi. Ten viskas yra absoliučiai kitaip, nei čia drįstum įsivaizduoti. Vaje. Net nuoširdžiai pajaučiau terorizmo grėsmės šiurpuliukus.

Jaučiau, kad Bin Ladenų moterys – lyg kokie jų vyrų naminiai gyvūnėliai. Jas laiko uždarytas, retkarčiais ypatingomis progomis pasiima su savimi. Jos visą dieną – kartais, beje, ir visą naktį – laukia grįžtant savo vyrų; kai jie pasirodo, žmonos atlieka savąjį džiugios, malonios draugės vaidmenį. Kartais jos paglostomos ir gauna dovanų; kartais jas išveda iš namų, dažniausiai į svečius viena pas kitą.

204 nuoširdūs ir įtraukiantys puslapiai.

10 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams